Magnetoencefalografija (MEG): kas tai yra, paskirtis ir naudojimas

Magnetoencefalografija (MEG) yra neinvazinis diagnostikos metodas, skirtas matuoti smegenų veiklą. Šis modernus tyrimo metodas naudoja magnetinius laukus, kad būtų galima nustatyti smegenų veiklą su itin aukštu tikslumu. MEG yra nepakeičiamas įrankis diagnozuojant įvairias smegenų ligas, tokias kaip epilepsija ar Parkinsono liga. Taip pat, MEG naudojamas moksliniams tyrimams ir supratimui apie smegenų veiklą bei sutrikimus. Tai puikus būdas giliau suprasti smegenų veiklą ir padėti pacientams pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Apžvalga

Magnetoencefalografija (MEG) yra neinvazinis tyrimas, kuriuo matuojami magnetiniai laukai, kuriuos sukuria jūsų smegenų elektros srovės.

Kas yra magnetoencefalografija (MEG)?

Magnetoencefalografija (MEG) yra testas, kuriuo matuojami magnetiniai laukai, kuriuos sukuria jūsų smegenų elektros srovės. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja šį testą, norėdami nustatyti smegenų funkciją ir nustatyti tikslią su epilepsija susijusių priepuolių šaltinio vietą.

MEG yra neinvazinis, o tai reiškia, kad tyrimas atliekamas jūsų kūno išorėje ir neskauda. Nėra jokių adatų ar pjūvių ir nesate veikiami spinduliuotės (rentgeno spindulių).

MEG šiuo metu yra pažangiausias jūsų smegenų veiklos registravimo ir įvertinimo metodas.

Kam naudojama magnetoencefalografija?

Neurologai ir neurochirurgai naudoja MEG dviem tikslais:

• Norėdami įvertinti spontanišką smegenų veiklą. Tai padeda nustatyti tikslią su epilepsija susijusių priepuolių šaltinio vietą, kad būtų galima planuoti epilepsijos operaciją.
• Norėdami patikrinti jūsų smegenų reakciją į konkrečius išorinius dirgiklius. Tai padeda nustatyti motorines ir jutimo sritis, kalbą, regėjimą ir kitas funkcijas. Teikėjai tai naudoja, kad padėtų planuoti operacijas žmonėms, turintiems smegenų auglių.

MEG taip pat yra svarbi neurologinių ir psichiatrinių tyrimų dalis, padedanti mokslininkams geriau suprasti žmogaus smegenų funkciją.

Testo detalės

Kaip veikia magnetoencefalografija?

Smegenų ląstelės (neuronai) sąveikauja viena su kita generuodamos mažytę elektros įtampą. Elektros srovės srautas sukuria magnetinį lauką. MEG aptinka, įrašo ir analizuoja šiuos magnetinius laukus naudodamas jautrius magnetinius jutiklius. Magnetinio lauko stiprumas, kurį sukuria jūsų smegenys, yra labai mažas, todėl paslaugų teikėjams reikia labai specializuotų sistemų, kad gautų signalą.

Šias jutimo sistemas sudaro mažos didelės skiriamosios gebos ritės, sujungtos su įrenginiais, vadinamais SQUID (superlaidžiais kvantinių trukdžių įrenginiais). Šalme, kuris šio bandymo metu tinka virš galvos, yra daugiau nei 300 šių jutiklių.

Šalmo jutikliai ir specializuota kompiuterio programinė įranga veikia kartu, kad aptiktų ir fiksuotų neuronų veiklą, kai ramiai gulite arba atliekate daugybę užduočių, pavyzdžiui, klausantis garsų ar žiūrint nuotraukas. MEG kas milisekundę įrašo normalius ir nenormalius smegenų signalus. Magnetiniai laukai rodomi anatominiame jūsų smegenų vaizde kompiuterio ekrane, kad „nurodytų“, kur atsiranda specifinė smegenų veikla ir kada ji suaktyvėja.

Kaip pasiruošti MEG tyrimui?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas jums praneš, ar jums reikia nustoti valgyti ar gerti prieš tyrimą. Jie taip pat informuos jus, jei reikia keisti vaistus ar įprastinę tvarką.

Tyrimo dieną nedėvėkite makiažo ir nenaudokite plaukų priežiūros priemonių. Jie gali trukdyti bandymui.

Egzaminų kambaryje taip pat negalėsite nešioti metalinių daiktų, pvz., papuošalų, akinių, plaukų segtukų, apatinių liemenėlių ir drabužių su metaliniais įtaisais. Paslaugų teikėjas duos jums medicininį chalatą, kurį galėsite dėvėti, jei reikia.

Jei jūsų kūne ar ant jo yra medicinos prietaisų, prieš atlikdami tyrimą turėsite apie tai pranešti savo paslaugų teikėjui. Jei juose yra metalo ar bet ko, kas gali trukdyti magnetiniams laukams, ir jūs negalite jų pašalinti, jums gali nepavykti atlikti testo. Šiuose įrenginiuose gali būti:

• Dirbtiniai širdies vožtuvai.
• Dirbtinės galūnės arba metaliniai sąnarių protezai.
• Širdies defibriliatoriai ir širdies stimuliatoriai.
• Tam tikros smegenų aneurizmos.
• Tam tikros metalinės spiralės, esančios kraujagyslėse.
• Kochleariniai implantai.
• Implantuotos vaistų infuzijos angos.
• Implantuoti nervų stimuliatoriai.
• Metaliniai dantų breketai.
• Metaliniai kaiščiai, varžtai, plokštės, stentai arba chirurginės kabės.
• Programuojami šuntai.

Ko turėčiau tikėtis atliekant MEG testą?

MEG tyrimo procesas gali skirtis priklausomai nuo jo priežasties. Apskritai galite tikėtis:

• Nusiimsite nuo savo kūno visus metalinius priedus ir apsivilksite medicininį chalatą.
• Kūdikiams ir mažiems vaikams gali prireikti sedacijos (vaistų, padedančių atsipalaiduoti) arba bendrosios anestezijos, kad MEG tyrimas būtų atliktas nejudant. Jei taip yra, paslaugų teikėjas įdės IV vaistui.
• Teikėjas prie galvos gali pritvirtinti nuo trijų iki keturių padėties nustatymo ritinių laikina juostele, kad būtų lengviau nustatyti galvos vietą šalmo jutiklių atžvilgiu.
• Teikėjas išmatuos ritių padėtį naudodamas specialų lazdelės pavidalo prietaisą.
• Teikėjas naudos apvalų apskritą įrenginį (vadinamą „degausser“), kad pašalintų mažyčius magnetinius signalus, kuriuos galite sugauti natūralioje aplinkoje.
• Tada gulėsite ant kilnojamo egzaminų stalo arba sėdėsite specialioje kėdėje, pritvirtintoje prie MEG aparato.
• Teikėjas uždės šalmą, kuriame yra MEG jutikliai, ant jūsų galvos. Klaustrofobijos jausmas dėvint šalmą yra labai retas. Svarbu kuo giliau įkišti galvą į šalmą, kad jūsų smegenys būtų arčiau MEG aparato jutiklių.
• Priklausomai nuo tyrimo priežasties, galite ramiai gulėti ar net miegoti. Svarbu bandymo metu stengtis išlaikyti galvą nejudantį. Jei atliekate smegenų jutimo sričių atvaizdavimo testą, atliksite tam tikrą veiklą, pvz., skaitysite žodžius ekrane, atsakysite į klausimus arba pakartotinai spausite mygtuką.
• Teikėjas gali naudoti nedidelę elektros srovę, kad paskatintų pirštą, kad pamatuotų, kaip į jį reaguoja jūsų smegenys. Jausite dilgčiojimą, bet tai nepakenks.
• Kai teikėjas turės visą reikiamą informaciją, testas bus baigtas ir specialistas analizuos įrašus.

Bandymo metu nejausite jokių pojūčių iš MEG aparato ir neskaudės. Kambaryje yra dvipusė domofono ir vaizdo stebėjimo sistema, todėl galėsite bet kada bendrauti su testą atliekančiu teikėju ir atvirkščiai.

Kai kurie paslaugų teikėjai atlieka elektroencefalogramą (EEG) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) kartu su MEG testu. Jei taip yra, bus atlikti papildomi proceso veiksmai.

MEG testas trunka apie vieną ar dvi valandas.

Kas atsitiks po MEG testo?

Jei jums ar jūsų vaikui buvo atlikta sedacija arba anestezija, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas stebės jus nuo 30 minučių iki dviejų valandų po tyrimo, kad įsitikintų, jog gerai atsigaunate. Jums reikės, kad kas nors parvežtų jus namo.

Jei nevartojote sedacijos, atsigavimo laikotarpio nėra. Galite grįžti prie įprastos veiklos.

Kokia yra MEG testo rizika?

Nėra žinomos MEG testo rizikos.

Rezultatai ir tolesni veiksmai

Kada turėčiau žinoti MEG tyrimo rezultatus?

Gali praeiti kelios dienos ar net savaitės, kol specialistai peržiūrės jūsų MEG tyrimo įrašus. Taip yra todėl, kad paslaugų teikėjai naudoja MEG testus, kad planuotų sudėtingas smegenų operacijas, o keli specialistai gali dirbti kartu.

Kai jie parengs planą, jūsų sveikatos priežiūros komanda su jumis peržiūrės rezultatus ir aptars tolesnius veiksmus.

Papildoma informacija

Kuo MEG skiriasi nuo MRT?

Smegenų MRT (magnetinio rezonanso tomografija) renka struktūrinę informaciją ir sukuria jūsų smegenų vaizdus naudojant didelį magnetą ir kompiuterį. MEG įrašo magnetinius laukus iš jūsų smegenų neuronų, naudodamas šimtus specialių jutiklių ir kompiuterio. Laukai atrodo kaip smegenų bangos.

Teikėjai paprastai derina MRT su MEG, kad gautų vadinamąjį magnetinio šaltinio vaizdavimą (MSI). MSI sukuria funkcinius smegenų veiklos žemėlapius.

MEG taip pat skiriasi nuo funkcinio MRT (fMRI). Funkcinis MRT įvertina subtilius regioninius kraujotakos pokyčius jūsų smegenyse, kurie įvyksta atliekant tam tikras užduotis. Nors ir MEG, ir fMRI įvertina jūsų smegenų funkciją, MEG tiksliai nustato konkretesnes veiklos sritis, o fMRT rodo bendras veiklos sritis. Be to, MEG geriau parodo su laiku susijusias (laikines) smegenų aktyvacijos charakteristikas nei fMRT.

Kuo skiriasi MEG ir EEG?

Pirmasis skirtumas tarp šių dviejų diagnostinių testų yra tas, kad EEG (elektroencefalografija) registruoja jūsų smegenų elektrinį aktyvumą, o MEG – smegenų magnetinius laukus (kurie atsiranda dėl elektrinio aktyvumo).

Kitas skirtumas yra tas, kad MEG yra daug jautresnis ir tikslesnis fiksuojant smegenų veiklą nei EEG. Jūsų kaukolė ir smegenų skystis (CSF) gali iškraipyti elektrinio aktyvumo įrašymą EEG metu. Šie audiniai neiškraipo magnetinių laukų. Dėl šios priežasties MEG suteikia geresnius jūsų smegenų „vaizdus“ arba erdvinę skiriamąją gebą ir gali tiksliai nustatyti nenormalios veiklos sritis.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kartais atlieka EEG tuo pačiu metu kaip MEG, kad surinktų daugiau informacijos apie tai, iš kur kyla jūsų smegenų veikla.

Magnetoencefalografija (MEG) yra labai naudingas, neinvazinis ir saugus testas, kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja norėdami nustatyti jūsų smegenų jutimo sritis ir tiksliai nustatyti priepuolių šaltinį. Jei jums reikia MEG testo ir nerimaujate dėl egzamino arba turite klausimų apie tai, nedvejodami kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jie gali atsakyti į jūsų klausimus ir padėti.

Išvada: Magnetoencefalografija (MEG) yra neinvazinė diagnostikos procedūra, naudojama matuoti smegenų veiklą nustačius smegenų aktyvumo lygį. Ši tyrimo metodika yra naudinga nustatant epilepsijos priepuolius, išaiškinant slaugos sutrikimus ar tyrinėjant kalbos ir mąstymo funkcijas. Be to, MEG padeda suprasti įvairių neurologinių sutrikimų mechanizmus. Tai efektyvus ir saugus metodas, kuris gali suteikti svarbios informacijos medicininės įstaigos gydytojams, siekiant pagrįsti diagnozę ir nustatyti tinkamą gydymą pacientams.