Psichoterapija: kas tai yra, kodėl tai daroma ir rūšys

Psichoterapija yra specializuota gydymo forma, kuri teikia pagalbą žmonėms, kovojantiems su psichologinėmis problemomis ar sunkumais. Jos tikslas yra padėti pacientui atskleisti ir suprasti savo jausmus, mintis bei elgesį, siekiant pagerinti jų emocinę ir psichologinę sveikatą. Ši terapijos rūšis remiasi artimu bendravimu su specialistu, kuris padeda identifikuoti ir išspręsti sunkumus. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalitinę terapiją, šeimos terapiją ir kt. Kiekviena terapijos forma skirta skirtingoms problemoms ir poreikiams sprendžti.

Apžvalga

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, yra įvairių gydymo metodų, kuriais siekiama padėti žmogui atpažinti ir pakeisti nesveikas emocijas, mintis ir elgesį, terminas. Šios mintys ir emocijos gali būti susijusios su tokiomis situacijomis kaip:

• Santykių klausimai.
• Sielvartas.
• Prisitaikymas prie naujos gyvenimo situacijos ar sveikatos būklės.
• Stresas ir įveikos sunkumai.

Jie taip pat gali būti susiję su diagnozuota psichine sveikata ir elgesio sąlygomis.

Psichoterapija vyksta su apmokytu, licencijuotu psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar psichiatru. Jis gali suteikti jums ir (arba) jūsų šeimai paramą, švietimą ir patarimus, padėsiančius jums geriau veikti ir pagerinti jūsų gerovę.

Psichoterapija gali būti naudojama kartu su vaistais ar kitais gydymo būdais arba kaip atskiras gydymas.

Kuo skiriasi psichoterapija, konsultavimas ir terapija?

Daugelis žmonių vartoja žodžius „psichoterapija“, „konsultavimas“ ir „terapija“, kad perteiktų tą patį: pasikalbėkite su psichikos sveikatos specialistu, kad padėtų išspręsti problemas ar gydyti psichikos sveikatos sutrikimus.

Nors žmonės dažnai naudoja „terapiją“ kaip sutrumpintą „psichoterapijos“ variantą (tai yra teisingas pakaitalas), reikia pažymėti, kad psichoterapija konkrečiai sprendžia psichines, emocines ir elgesio problemas. Yra keletas kitų terapijos rūšių, skirtų įvairioms sveikatos būklėms, pavyzdžiui, kalbos terapija, fizinė terapija, hidroterapija, spindulinė terapija ir daugelis kitų.

Konsultavimas paprastai yra trumpas gydymas, skirtas tam tikram simptomui ar situacijai, pavyzdžiui, santuokos ar šeimos problemoms, o psichoterapija paprastai yra ilgalaikis gydymas, kuriuo bandoma geriau suprasti kieno nors problemas arba padėti psichikos sveikatos būklei. Galima terminus vartoti pakaitomis.

Kokios yra psichoterapijos rūšys?

Psichikos sveikatos specialistai taiko kelių rūšių psichoterapiją, o daugelis specialistų specializuojasi tam tikrose rūšyse. Terapijos tipo pasirinkimas priklauso nuo jūsų konkrečios būklės ir (arba) aplinkybių. Terapeutai gali derinti skirtingų terapinių metodų elementus, kad geriausiai atitiktų jūsų poreikius.

Kai kurie iš labiausiai paplitusių psichoterapijos tipų yra šie:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūrizuota, į tikslą orientuota psichoterapijos rūšis. Psichikos sveikatos specialistai jį naudoja psichikos sveikatos būklei ir emociniams rūpesčiams gydyti arba valdyti. Jūsų terapeutas ar psichologas padeda atidžiai pažvelgti į jūsų mintis ir emocijas. Jūs suprasite, kaip jūsų mintys veikia jūsų veiksmus. Naudodamiesi CBT galite atsikratyti neigiamų minčių ir elgesio bei išmokti priimti sveikesnius mąstymo modelius ir įpročius.
• Dialektinio elgesio terapija (DBT): DBT yra pokalbių terapijos rūšis, pagrįsta kognityvine elgesio terapija, tačiau ji specialiai pritaikyta žmonėms, kurie labai intensyviai patiria emocijas. Pagrindinis DBT naudojančių terapeutų tikslas yra rasti pusiausvyrą tarp to, kas esate, patvirtinimo (priėmimo), jūsų iššūkių ir pokyčių naudos. Jūsų terapeutas padės jums išmokti naujų įgūdžių, kaip pagerinti emocijų reguliavimą. Tai apima tiek individualią, tiek grupinę terapiją.
• Tarpasmeninė terapija (IPT): Tai trumpalaikė terapijos forma. Tai padeda suprasti pagrindines tarpasmenines problemas, kurios kelia nerimą, pavyzdžiui, neišspręstą sielvartą, socialinių ar darbo vaidmenų pasikeitimus, konfliktus su kitais ir su kitais susijusias problemas. Tai gali padėti išmokti sveikų būdų išreikšti emocijas ir būdų pagerinti bendravimą.
• Psichodinaminė terapija: Šio tipo terapija grindžiama idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir probleminės pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra už jūsų suvokimo ribų (jie nesąmoningi). Dirbsite su terapeutu, kad pagerintumėte savo savimonę ir pakeistumėte senus modelius, kad galėtumėte visapusiškiau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Papildomos terapijos, kurias psichikos sveikatos specialistai kartais naudoja kartu su psichoterapija, yra:

• Gyvūnų pagalba: Tai apima darbą su šunimis, arkliais ar kitais gyvūnais, siekiant paguosti, padėti bendrauti ir susidoroti su traumomis.
• Kūrybinė meno terapija: Tai apima meno, šokio, muzikos ir poezijos naudojimą, kad padėtų pokalbių terapijai ir bendravimui.
• Žaidimų terapija: Ši terapija specialiai padeda vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus žaidžiant.

Taip pat yra įvairių terapijos tipų, priklausomai nuo to, kas dalyvauja sesijoje. Jie apima:

• Individuali terapija: Ši terapija apima tik jus ir psichikos sveikatos specialistą.
• Grupinė terapija: Ši terapija atliekama, kai du ar daugiau žmonių tuo pačiu metu dalyvauja terapijoje su psichikos sveikatos specialistu. Grupinės terapijos metu galite dalytis patirtimi ir mokytis iš kitų apie jų panašią patirtį.
• Santuokos konsultavimas/porų terapija: Ši terapija apima jus ir jūsų sutuoktinį ar romantišką partnerį. Licencijuoti santuokos ir šeimos terapeutai (LMFT) yra specialiai apmokyti, kad padėtų poroms nustatyti savo problemas ir ieškoti sprendimų. Problemos gali būti susijusios su bendravimu, vaikų auginimu, finansais, savo ar partnerio psichinės sveikatos būklės supratimu ir kt.
• Šeimos terapija: Ši terapija apima jus ir jūsų šeimos narius – visus arba kai kuriuos iš jų. Tai gali padėti šeimos nariams pagerinti bendravimą ir išspręsti konfliktus, kurie gali būti nuo brolio pavydo iki problemų, susijusių su šeimos nario mirtimi.

Kam reikalinga psichoterapija?

Psichoterapija gali būti naudinga visiems, kurie kovoja su gyvenimo iššūkiais, per dideliu stresu, prisitaiko prie naujos gyvenimo situacijos ar sveikatos būklės ir (arba) turi psichinės sveikatos ar elgesio sutrikimų. Tai apima vaikus, paauglius ir suaugusiuosius.

Psichoterapijos seansai gali trukti kelias savaites ar mėnesius dėl trumpalaikių problemų arba gali trukti kelis mėnesius ar metus sudėtingesnėms situacijoms ar lėtinėms ligoms.

Kai kurie (bet ne vieninteliai) požymiai, kad jums ar jūsų vaikui gali būti naudinga pokalbių terapija, yra šie:

• Daugelį dienų jaučiate neigiamą nuotaiką.
• Jūs praradote susidomėjimą dalykais, kurie jums kažkada patiko.
• Jaučiatės priblokšti gyvenimo, o tai turi įtakos jūsų nuotaikai ir kasdienei veiklai.
• Jaučiate, kad negalite valdyti savo emocijų.
• Turite nerimą keliančių, įkyrių ar lenktynių minčių.
• Jūsų valgymo ir (arba) miego įpročiai pasikeitė.
• Tam tikri įpročiai tampa problemiški, pavyzdžiui, nesaikingas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, lošimas ar kitas rizikingas elgesys.
• Patyrėte traumą, pvz., automobilio avariją, mylimo žmogaus mirtį arba fizinį ar seksualinį prievartą.
• Turite nuolat žemą savivertę ir pasitikėjimą savimi.
• Jūs patiriate nuolatinių santykių problemų, nesvarbu, ar tai būtų romantiškas partneris, šeimos narys ar bendradarbis.
• Jums sunku susidoroti su stresu, susijusiu su darbu, šeima ar mokykla.
• Jūs pasitraukėte iš socialinių santykių ir (arba) socialinės veiklos.

Jei nesate tikri, ar psichoterapija gali jums padėti, ar ne, kreipkitės į savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jie gali pateikti nurodymus.

Kokias sąlygas ar problemas padeda valdyti psichoterapija?

Psichoterapija gali padėti išspręsti šias problemas (bet tuo neapsiribojant):

• Sunkumai susidoroti su kasdieniu gyvenimu ar sveikatos problemomis.
• Stresas.
• Pyktis.
• Trauma (fizinė ar emocinė).
• Sunkumai numesti svorio ar mesti rūkyti.
• Susidoroti su ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, vėžys, insultas, lėtinis skausmas ar autoimuninė liga.
• Mylimo žmogaus mirtis ir sielvartas.
• Skyrybų ar santykių problemos.
• Darbo ar šeimos problemos.
• Konkrečios psichinės sveikatos būklės, tokios kaip depresija, nerimas, bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSD), valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir kt.
• Elgesio sąlygos, tokios kaip dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), opozicinis iššaukiantis sutrikimas (ODD), elgesio sutrikimas ir kt.

Yra keletas skirtingų psichoterapijos tipų, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms ar problemoms. Galite dalyvauti psichoterapijoje kartu vartodami tam tikrus vaistus ar kitus gydymo būdus, kad galėtumėte valdyti savo būklę.

Kaip susirasti terapeutą?

Terapeutas gali būti psichologas, psichiatras (medicinos gydytojas, galintis išrašyti vaistus), psichiatrijos slaugytojas, socialinis darbuotojas ar šeimos terapeutas.

Rasti tinkamą terapeutą dažnai yra daug laiko reikalaujanti užduotis. Stenkitės nenusiminti. Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite, kad gautumėte siuntimą pas terapeutą, nesvarbu, ar tai jūsų pagrindinis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, ar draugas ar šeimos narys.

Taip pat galite ieškoti terapeutų internete per vietines ir valstybines psichologines asociacijas.

Įsitikinkite, kad bet kuris terapeutas, kurį norėtumėte pamatyti, yra valstybės sertifikuotas ir licencijuotas psichikos sveikatos specialistas ir kad jis gydytų jūsų susirūpinimą keliančią sritį (pavyzdžiui, sielvartą, depresiją, šeimos terapiją ir kt.).

Daugumoje terapeutų svetainių išvardytos jų gydomos sąlygos. Jei turite klausimų, prieš pasirinkdami skambinkite arba rašykite el. paštu į terapeuto biurą.

Gali būti naudinga potencialiam terapeutui užduoti šiuos klausimus:

• Koks jūsų psichoterapijos mokymų pobūdis?
• Kiek laiko teikiate terapiją?
• Kokio tipo terapiją man rekomenduotumėte?
• Kokia jūsų politika dėl telefono skambučių ir el. laiškų per savaitę?
• Kiek laiko iš pradžių paprašysite manęs skirti visam terapijos procesui?

Procedūros detalės

Kaip veikia psichoterapija?

Psichoterapija yra įrodymais pagrįstas gydymas, pagrįstas teorija ir įgūdžiais pagrįstu dialogu (pokalbiais). Tai suteikia palankią, nevertinančią ir saugią aplinką, leidžiančią atvirai pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu, kuris yra objektyvus ir specialiai apmokytas padėti jums išspręsti iškilusias problemas.

Užsiėmimų metu jūs ir jūsų psichikos sveikatos specialistas dirbsite kartu, kad nustatytų ir pakeistumėte mintis ir elgesį, kurie trukdo jums gyventi geriausiai. Seansų dažnumas skirsis priklausomai nuo būklės, dėl kurios esate gydomas, jūsų gyvenimo būdo ir terapeuto praktikos.

Kadangi pokalbis yra pagrindinė psichoterapijos dalis, turite aktyviai dalyvauti terapijoje. Jūsų ir jūsų terapeuto pasitikėjimas ir santykiai yra būtini norint veiksmingai dirbti kartu ir gauti naudos iš terapijos.

Psichikos sveikatos specialistai teikia pirmenybę konfidencialumui ir jūsų privatumo išsaugojimui. Tiesą sakant, tai yra jų profesinės etikos kodekso dalis. Psichikos sveikatos specialistai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja prarasti galimybę ateityje praktikuoti terapiją.

Tačiau, jei atskleisite, kad planuojate pakenkti sau ar kitiems, jūsų psichikos sveikatos specialistas privalo apie tai pranešti valdžios institucijoms jūsų ir (arba) kitų saugumo sumetimais. Jie taip pat turi pranešti apie vaikų, pagyvenusių žmonių ar žmonių su negalia piktnaudžiavimą, išnaudojimą ar nepriežiūrą.

Visada galite duoti savo psichikos sveikatos specialistui raštišką leidimą dalytis visomis diskusijomis arba jų dalimi su savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, šeimos nariais, mokytojais ar bet kuo kitu, jei norite.

Rizika / nauda

Kokia psichoterapijos nauda?

Tyrimai rodo, kad apie 75% žmonių, dalyvaujančių psichoterapijoje, patiria tam tikrą naudą ir gali geriau veikti kiekvieną dieną.

Tyrimai taip pat rodo, kad psichoterapija gerina emocijas ir elgesį ir yra susijusi su teigiamais jūsų smegenų ir kūno pokyčiais. Kiti privalumai gali būti:

• Mažiau ligos dienų.
• Mažesnė negalia.
• Aktyvus dalyvavimas priimant medicininius sprendimus.
• Mažiau medicininių problemų.
• Padidėjęs pasitenkinimas darbu ir gyvenimu.

Tačiau pokalbių terapija tinka ne visiems. Labiau tikėtina, kad terapija veiks, jei:

• Būkite atviri ir sąžiningi su savo terapeutu.
• Pasiryžę daryti teigiamus pokyčius.
• Laikykitės sutarto gydymo plano.
• Esate pasirengę visiškai atsiduoti terapijai ir atlikti namų darbus (jei reikia).

Atkūrimas ir „Outlook“.

Kiek laiko man reikės psichoterapijos?

Kiek laiko jums reikės psichoterapijos, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jūsų konkrečią dalyvavimo terapijoje priežastį, jūsų tikslus ir nuo to, ar aktyviai bandote spręsti iškilusias problemas.

Psichoterapija gali būti trumpalaikė (keli seansai), sprendžianti neatidėliotinas problemas, arba ilgalaikė (mėnesių ar metų), sprendžianti psichikos sveikatos būklę ir (arba) sudėtingas problemas. Kartu jūs ir jūsų terapeutas nustatysite gydymo tikslus ir susitarimus, kaip dažnai ir kiek laiko susitiksite.

Viename klasikiniame tyrime pusei psichoterapijoje dalyvavusių žmonių pagerėjo po aštuonių seansų, o 75 % – po šešių mėnesių.

Galite apsvarstyti galimybę „baigti“ terapiją, kai, padedamas terapeuto, išsprendėte problemą, kuri jus atvedė, ir išmokote naujų įgūdžių, kad galėtumėte geriau susidoroti su bet kokiais ateities iššūkiais.

Daugelis žmonių per savo gyvenimą dalyvauja psichoterapijoje kelis kartus – ar dėl tos pačios problemos, ar dėl kelių skirtingų problemų.

Kada skambinti gydytojui

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ar psichikos sveikatos specialistą atliekant psichoterapiją?

Svarbu eiti į visus suplanuotus terapijos seansus arba perplanuoti visus užsiėmimus, kuriuos turite praleisti.

Jei jau kurį laiką dalyvaujate psichoterapijoje ir ji nepadeda jūsų simptomams, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie galimybę vartoti vaistus simptomams gydyti.

Jei išgyvenate krizę, pavyzdžiui, jaučiate savižudybę, turėtumėte kreiptis į vietinį greitosios pagalbos skyrių, paskambinti 911 arba paskambinti į Savižudybių ir krizių pagalbos liniją 988. Kas nors galės su jumis pasikalbėti 24 valandas per parą, septynias dienas per parą. savaitę.

Papildomi bendri klausimai

Kas yra psichoanalizė?

Psichoanalizė yra psichologijos specialybė, kuri yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Tai apima daugybę psichologinių teorijų ir terapinių metodų, kilusių iš Sigmundo Freudo darbų.

Pagrindinė psichoanalizės prielaida yra įsitikinimas, kad visi žmonės turi nesąmoningų minčių, jausmų, troškimų ir prisiminimų. Juo siekiama išlaisvinti užslopintas emocijas ir išgyvenimus (nesąmoningumą paversti sąmoningais).

Nors gali būti be galo sunku pripažinti psichikos sveikatos būklę ar emocinius sunkumus savo gyvenime ir ieškoti pagalbos, svarbu tai padaryti. Psichoterapija gali padėti geriau suprasti ir įveikti kliūtis, trukdančias gyventi visavertį ir sveiką gyvenimą. Psichikos sveikatos specialistai yra savo srities ekspertai ir turi naujausių žinių apie tyrimus ir gydymo strategijas, kurios gali jums padėti. Jūsų psichikos sveikatos specialistas dirbs su jumis, kad nustatytų jums tinkamiausią gydymo planą.

Psichoterapija yra procesas, kuris padeda žmonėms susidoroti su savo emociniais ir psichologiniais iššūkiais. Tai gali būti daroma įvairiais būdais, įskaitant kalbėjimą su terapeutu, psichologinį darbą ar netgi meno terapiją. Psichoterapija padeda žmonėms suprasti save, savo mintis ir jausmus bei rasti naujus įrankius ir būdus, kaip geriau susidoroti su gyvenimo sunkumais. Skirtingos psichoterapijos rūšys yra skirtos įvairiems poreikiams ir asmeninėms situacijoms, todėl svarbu rasti tinkamą terapijos tipą, kuris atitiktų individualius poreikius.