Simpatinė nervų sistema yra viena iš dviejų pagrindinių autonominės nervų sistemos šakų. Jos pagrindinis tikslas yra reaguoti į stresą ir pavojų, bei paruošti organizmą veiksmams. Simpatinė nervų sistema yra atsakinga už greitą reakciją į iššūkius, kurią dažnai būna lydimi kėlimasis kraujospūdžio ir greitesnis širdies plakimas. Ši sistema padeda organizmui įveikti stresą bei pavojaus situacijas ir didina ištvermę.
Apžvalga
Kas yra simpatinė nervų sistema (SNS)?
Jūsų simpatinė nervų sistema yra jūsų autonominės nervų sistemos dalis. Tai gali būti vadinama jūsų „automatine“ nervų sistema, nes ji yra atsakinga už daugybę funkcijų, kurių valdymui nereikia galvoti. Tai gali apimti širdies ritmo, kraujospūdžio, virškinimo, šlapinimosi ir prakaitavimo kontrolę, be kitų funkcijų.
Jūsų simpatinė nervų sistema geriausiai žinoma dėl savo vaidmens reaguojant į pavojingas ar stresines situacijas. Tokiose situacijose suaktyvėja simpatinė nervų sistema, kad pagreitėtų širdies susitraukimų dažnis, padėtų daugiau kraujo į kūno vietas, kurioms reikia daugiau deguonies ar kitų reakcijų, kad būtų išvengta pavojaus.
Funkcija
Ką veikia simpatinė nervų sistema? Jo tikslas?
Jūsų simpatinė nervų sistema kontroliuoja jūsų „kovok arba bėk“ reakciją. Pavojus ar stresas suaktyvina jūsų simpatinę nervų sistemą, todėl jūsų kūne gali nutikti keletas dalykų. Reaguodama į pavojų ar stresą, simpatinė nervų sistema gali paveikti jūsų:
- Akys: Padidinkite vyzdžius, kad patektų daugiau šviesos ir pagerintumėte regėjimą.
- Širdis: Padidinkite širdies ritmą, kad pagerintumėte deguonies tiekimą į kitas kūno dalis.
- Plaučiai: Atpalaiduokite kvėpavimo takų raumenis, kad pagerintumėte deguonies tiekimą į plaučius.
- Virškinimo traktas: Sulėtinkite virškinimą, kad jo energija būtų nukreipta į kitas kūno vietas.
- Kepenys: Suaktyvinkite energijos atsargas kepenyse iki energijos, kurią galima greitai panaudoti.
Šie poveikiai padeda situacijose, kai gali tekti greitai galvoti ar veikti. Jie gerina regėjimą, refleksus, ištvermę ir jėgą. Jūsų simpatinė nervų sistema taip pat suaktyvėja, kai jūsų kūnas patiria įtampą, pavyzdžiui, kai sportuojate ar sergate.
Jūsų simpatinės nervų sistemos veikla taip pat turi įtakos jūsų imuninei sistemai ir organizmo atstatymo procesams. Šis poveikis gali padėti jūsų kūnui greitai pradėti taisyti sužalojimą, jei susižalojate.
Neurotransmiteriai
Jūsų simpatinė nervų sistema bendravimui naudoja chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais. Tiksliau, šios cheminės medžiagos yra norepinefrinas, epinefrinas ir acetilcholinas.
Kuo skiriasi simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos?
Jūsų simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos atlieka priešingą vaidmenį. Kol jūsų simpatinė nervų sistema siunčia signalus, kurie sužadina jūsų kūno sistemas, jūsų parasimpatinė neša signalus, kurie atpalaiduoja tas sistemas.
Abi sistemos veikia kartu, kad išlaikytų jūsų kūno pusiausvyrą. Jūsų simpatinė nervų sistema vadovauja tiek laiko, kiek reikia, kad išgyventumėte pavojaus laikotarpį. Tada jūsų parasimpatinė nervų sistema įsijungia ir normalizuojasi.
Anatomija
Kur yra jūsų simpatinė nervų sistema?
Dauguma signalų, kuriuos siunčia simpatinė nervų sistema, prasideda nugaros smegenyse. Signalai palieka jūsų nugaros smegenis ir aktyvuoja struktūras, vadinamas gangliais. Tada jūsų simpatinės ganglijos siunčia reikiamus signalus toli ir plačiai į skirtingas jūsų kūno dalis. Tai gali apimti jūsų širdį, plaučius, arterijas, prakaito liaukas ir virškinimo sistemą.
Iš ko jis padarytas?
Jūsų simpatinės nervų sistemos komponentai yra panašūs į tuos, kurie yra kitose nervų sistemos dalyse. Pagrindinis ląstelių tipas yra neuronas, galintis generuoti ir priimti signalus.
Sąlygos ir sutrikimai
Kokios yra bendros sąlygos ir sutrikimai, kurie veikia simpatinę nervų sistemą?
Simpatinės nervų sistemos problemų yra daug sąlygų ir priežasčių. Įprasti pavyzdžiai:
- 2 tipo cukrinis diabetas. Nekontroliuojamas 2 tipo diabetas gali pažeisti jūsų autonominę nervų sistemą, įskaitant simpatinę nervų sistemą. To pavyzdys yra ortostatinė hipotenzija, kai atsistojus sumažėja kraujospūdis. Su diabetu susijusi neuropatija gali pažeisti nervus, kurie paprastai sukelia kraujospūdžio padidėjimo refleksą stovint.
- Nerimo sutrikimai ir lėtinis stresas. Nerimas ir lėtinis stresas gali įtempti jūsų simpatinę nervų sistemą. Laikui bėgant tai gali padidinti nutukimo ir kitų medžiagų apykaitos problemų riziką.
- Vėžys. Feochromocitomos yra vėžio tipas, pažeidžiantis jūsų antinksčius, esančius jūsų inkstų viršuje. Jūsų antinksčiai gamina neurotransmiterius, tokius kaip adrenalinas ir norepinefrinas. Dėl šios rūšies vėžio šios liaukos išskiria per daug adrenalino ir norepinefrino, todėl jūsų simpatinė nervų sistema yra daug aktyvesnė nei reikia.
- Genetinės sąlygos. Genetinės sąlygos, tokios kaip amiloidozė, gali paveikti jūsų simpatinę nervų sistemą.
- Hornerio sindromas. Ši būklė paveikia nedidelę simpatinių nervų jungčių dalį jūsų veide. Tai gali sukelti mažą vyzdį, veido prakaitavimą ir akių vokų nukritimą.
- Infekcijos. Nervus gali pažeisti virusai ir tam tikros bakterijos.
- Daugiasisteminė atrofija.Ši sunki būklė panaši į Parkinsono ligą, laikui bėgant pažeidžianti autonominius nervus.
- Seksualinė disfunkcija. Jūsų simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos vaidina svarbų vaidmenį seksualinėje funkcijoje. Asmenys, kurių penis yra pažeistas simpatinės nervų sistemos, gali patirti priapizmą – erekciją, trunkančią mažiausiai keturias valandas. Be gydymo priapizmas gali sukelti nuolatinį erekcijos sutrikimą.
- Trauma. Traumos gali sukelti nervų pažeidimą, kuris gali būti ilgalaikis ar net nuolatinis. Tai ypač pasakytina apie nugaros smegenų sužalojimus, kurie pažeidžia arba nutraukia simpatinės nervų sistemos ryšius toliau.
Kokie yra bendri simpatinės nervų sistemos problemų požymiai ir simptomai?
Kai kurie galimi simptomai gali pasireikšti esant simpatinės nervų sistemos sąlygoms, įskaitant:
- Širdies ritmo sutrikimai (įskaitant aritmijas).
- Vidurių užkietėjimas.
- Svaigulys arba alpimas atsistojus.
- Akių vokų nukritimas (ptozė).
- Greitas širdies plakimas (tachikardija), net ir ilsintis.
- Seksualinė disfunkcija, įskaitant priapizmą.
- Per didelis prakaitavimas (hiperhidrozė) arba nepakankamas prakaitavimas (anhidrozė).
- Maisto virškinimo sutrikimai (įskaitant gastroparezę).
- Rijimo sutrikimas (disfagija).
Kokie dažniausiai atliekami simpatinės nervų sistemos funkcijų patikrinimo testai?
Galimi bandymai apima:
- Kraujo tyrimai (jie gali nustatyti daugybę problemų, pradedant imuninės sistemos problemomis ir baigiant per dideliu neurotransmiterių kiekiu kraujyje).
- Kraujo spaudimo tyrimai (įskaitant tuos, kai keičiasi jūsų padėtis, pavyzdžiui, pasvirimo stalo testas).
- Elektrokardiograma (EKG).
- Elektroencefalograma (EEG).
- Elektromiograma (nervų laidumo testas).
- Genetinis tyrimas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Autonominės nervų sistemos tyrimas (šia testų serija tikrina jūsų organizmo gebėjimą kontroliuoti širdies ritmą, kraujospūdį ir prakaitavimą).
Kokie yra įprasti simpatinės nervų sistemos ligų gydymo būdai?
Simpatinės nervų sistemos būklės gydymas gali būti įvairių formų, ir galiausiai nėra vieno gydymo ar požiūrio į šias sąlygas. Kai kurie iš jų gali būti tokie paprasti kaip vaistai ar gyvenimo būdo pokyčiai. Kiti gali būti sudėtingesni.
Kai kurie gydymo būdai yra nukreipti į pagrindinę priežastį, kuri gali bent iš dalies išspręsti jūsų simpatinės nervų sistemos problemą. Jei būklė nėra išgydoma, gydymas greičiausiai bus sutelktas į simptomus ir sumažintų būklės poveikį bei progresą.
Priežiūra
Kaip galiu išvengti būklių ir problemų, kurios turi įtakos simpatinę nervų sistemą?
Prevencija gali labai pakeisti sąlygas, kurios turi įtakos jūsų simpatinei nervų sistemai. Kai kuriais atvejais yra galimybė atidėti sąlygas, kurių kitaip negalima išvengti. Deja, kai kurių ligų išvengti nepavyks, pavyzdžiui, tos, kurias paveldėjote arba turite gimę.
Tarp geriausių prevencinių priemonių yra:
- Valgykite subalansuotą mitybą. Vitaminų trūkumas, ypač vitamino B12, gali pakenkti jūsų nervų sistemai. Taip pat turėtumėte vengti per daug vartoti vitaminų (ypač B6, kuris turi didelį toksinį poveikį jūsų nervų sistemai).
- Venkite piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu.Piktnaudžiavimas receptiniais ir pramoginiais vaistais, taip pat dažnas alkoholio vartojimas gali turėti toksinį poveikį ir pažeisti simpatinę nervų sistemą.
- Būkite fiziškai aktyvūs ir išlaikykite sveiką svorį. 2 tipo diabetas laikui bėgant pažeidžia jūsų autonominius nervus. Štai kodėl jo užkirtimas arba bent jau atidėjimas, kai jis prasideda, gali labai pakeisti jūsų bendrą savijautą.
- Jei reikia, dėvėkite saugos įrangą.Saugos įranga gali būti didelė pagalba, jei norite išvengti nervų pažeidimų dėl traumų, nepaisant to, ar naudojate įrangą darbo ar žaidimų metu.
- Valdykite lėtines ligas, kaip rekomenduojama. Jei sergate lėtine liga, kuri gali pažeisti jūsų nervų sistemą, turėtumėte imtis priemonių šiai būklei valdyti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti jums tai padaryti. Šios gairės gali labai padėti jums apriboti būklės progresą arba tai, kaip ji veikia jūsų gyvenimą.
Jūsų simpatinė nervų sistema yra jūsų nervų sistemos dalis, kuri siunčia signalus, susijusius su jūsų reakcija „kovok arba bėk“. Dėl to tai yra pagrindinė jūsų atsako į stresines situacijas dalis. Deja, kaip ir visa kita jūsų nervų sistema, šis autonominės nervų sistemos padalinys yra linkęs į žalą dėl kitų sąlygų ir traumų. Tai reiškia, kad rūpinimasis savo nervų sistema, įskaitant simpatinę nervų sistemą, yra kažkas, kas padės jums gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą.
Simpatinė nervų sistema (SNS) yra dalis autonominių nervų sistemos, kuri atsakinga už organizmo reakcijas į stresą ir kovos arba bėgimo situacijas. Jos pagrindinė funkcija yra aktyvuoti organizmo gamtinius apsaugos mechanizmus, kad būtų galima greitai reaguoti į pavojų. Simpatinė nervų sistema skatina greitą širdies plakimą, padidina kraujospūdį, plečia raumenis ir kraujagysles. Taip pat skatina greitą kvėpavimą ir prideda jėgų organizmui. SNS yra svarbi mūsų kūno funkcijų kontrolėje ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų išlikimui.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus