EMG (elektromiografija): kas tai yra, tikslas, procedūra ir rezultatai

Elektromiografija (EMG) yra diagnostikos procedūra, kurios tikslas yra įvertinti raumenų elektrinę veiklą. Procedūra dažnai naudojama nustatant nervų ir raumenų sutrikimus bei patvirtinant ligų diagnozę. Per EMG tyrimą elektrodai dedami į raumenis, kad būtų matoma jų elektrinė veikla. Po procedūros gydytojai analizuoja gautus rezultatus ir nustato galimas sveikatos problemas. EMG yra svarbi ir efektyvi diagnostikos procedūra, kuri padeda teisingai diagnozuoti ir spręsti įvairias raumenų ir nervų susijusias problemas.

Apžvalga

Elektromiografija (EMG) yra diagnostinis testas, kuriuo įvertinama jūsų skeleto raumenų ir juos kontroliuojančių nervų sveikata ir funkcija.

Kas yra EMG (elektromiografija)?

Elektromiografija (EMG) yra diagnostinis testas, kuriuo įvertinama jūsų skeleto raumenų ir juos kontroliuojančių nervų sveikata ir funkcija. Tai viena iš elektrodiagnostinių tyrimų formų.

Kiekvienas jūsų kūno judesys – nuo ​​kojos pakėlimo iki galvos linktelėjimo – apima sudėtingą centrinės nervų sistemos (smegenų ir nugaros smegenų), nervų ir raumenų ryšį. Norėdami sukelti judėjimą, jūsų motoriniai (judesio) nervai siunčia elektrinius signalus jūsų raumenims. EMG gali aptikti motorinių nervų, raumenų ar jų tarpusavio ryšio problemas.

Neurologai dažnai atlieka EMG testą kartu su nervų laidumo tyrimu (NCS). NCS matuoja elektros srovės tekėjimą per nervą, kol jis pasiekia raumenis. EMG matuoja raumenų reakciją į elektrinį aktyvumą ir kiek elektrinio aktyvumo sukelia raumenų susitraukimas.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti EMG, jei turite tokių simptomų kaip raumenų silpnumas arba tirpimas ir dilgčiojimas. Priklausomai nuo situacijos, jums gali būti atlikta EMG ambulatoriškai arba kaip dalis jūsų buvimo ligoninėje.

Ką gali diagnozuoti EMG?

EMG gali padėti diagnozuoti keletą sužalojimų ar ligų, turinčių įtakos jūsų motoriniams nervams ir raumenims. Tai gali padėti nustatyti šių traumų ir ligų buvimą, vietą ir mastą. Teikėjai taip pat gali naudoti EMG testus, kad pašalintų sąlygas.

Sąlygų kategorijos, kurias EMG gali padėti diagnozuoti, yra šios:

• Problemos, turinčios įtakos jūsų periferiniams nervamspvz., periferinė neuropatija ir nervų suspaudimo sindromai, tokie kaip riešo kanalo sindromas.
• Problemos, turinčios įtakos nervų šaknims, kurios išeina iš stuburopvz., suspausti nervai, gimdos kaklelio (kaklo) radikulopatija ar išialgija.
• Raumenų sutrikimai (miopatijos)pvz., raumenų distrofija, polimiozitas ir dermatomiozitas.
• Sąlygos, turinčios įtakos smegenų ar nugaros smegenų motoriniams neuronamspvz., amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS) arba sindromas po poliomielito.
• Sąlygos, turinčios įtakos jūsų nervų ir raumenų ryšiuipvz., myasthenia gravis.

Teikėjai naudoja kitus tyrimus kartu su elektromiografija, kad nustatytų šias sąlygas, pvz., vaizdo testus, kraujo tyrimus ir raumenų biopsijas.

Testo detalės

Kaip veikia EMG testas?

Norint suprasti, kaip veikia EMG testas, jis padeda suprasti, kaip veikia jūsų raumenys.

Jūsų motoriniai nervai (motoriniai neuronai) siunčia elektrinius signalus į jūsų raumenis, kad nurodytų, ką daryti. (Šie signalai kyla iš jūsų smegenų, keliauja stuburo smegenimis, motoriniais nervais ir į raumenis.) Ši elektrinė stimuliacija sukelia jūsų raumenų elektrinį aktyvumą, dėl kurio jie susitraukia (įtempia). Pats raumenų susitraukimas taip pat sukelia elektrinį aktyvumą.

Paprastai ramybės būsenoje esantis raumuo neturi elektrinio aktyvumo. Nedidelis raumenų susitraukimas sukelia tam tikrą elektrinį aktyvumą, kuris didėja, kai raumuo traukiasi intensyviau.

Elektromiografijos metu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įterpia nedidelę adatą su elektrodu į vieną iš jūsų raumenų, kad užfiksuotų jo elektrinį aktyvumą. Teikėjas neteikia elektros stimuliacijos per adatą. Vietoj to, galite manyti, kad adata yra panaši į mikrofoną – tai tik įrašymo įrenginys.

Kai ilsitės arba susitraukiate raumenis, adatinis elektrodas registruoja elektrinį aktyvumą. Adata kabeliu pritvirtinama prie kompiuterio, kuris leidžia paslaugų teikėjui matyti, ką jūsų raumuo veikia ramybės būsenoje ir judant. Ekrane jis atrodo kaip bangos. Jie taip pat gali naudoti garso stiprintuvą, kad galėtų išgirsti elektrinės veiklos impulsus.

Tada teikėjas analizuoja šiuos rodmenis, kad ieškotų problemų požymių. Pavyzdžiui, jei jūsų raumuo yra pažeistas, jo elektrinis aktyvumas gali būti nenormalus, kai jis ilsisi. Kai jis susitraukia, jo elektrinis aktyvumas gali sukelti neįprastus bangų modelius.

Kaip pasiruošti EMG testui?

Prieš atlikdami EMG, turėtumėte:

• Maudykitės vonioje arba duše ir dėvėkite patogius, laisvus drabužius.
• Venkite kremo, losjono ar kvepalų ant odos. Kremai ir losjonai gali turėti įtakos testo tikslumui.
• Pasakykite sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kuris atlieka EMG, jei vartojate kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus), tokius kaip varfarinas. Kraujo skiedikliai gali padidinti kraujavimo riziką po EMG. Tačiau nenustokite vartoti vaistų nepasitarę su gydytojus, kurie išrašė vaistus.
• Pasakykite paslaugų teikėjui, jei turite širdies stimuliatorių ar kitą elektrinį medicinos prietaisą.

Kai kuriais atvejais jūsų paslaugų teikėjas gali nurodyti nerūkyti cigarečių ir negerti kofeino turinčių gėrimų, tokių kaip kava ar arbata, dvi ar tris valandas prieš tyrimą. Šios medžiagos gali trukdyti bandymui.

Kas nutinka EMG testo metu?

Neurologai paprastai atlieka EMG testą iškart po nervų laidumo tyrimo. Nervų laidumo tyrimo metu paslaugų teikėjas uždės elektrodus (lipdukus) ant jūsų odos paviršiaus. Tada jie pateiks nedidelį elektrinį impulsą, kuris pajus nervų šoką, ir įrašys atsaką. Daugeliu atvejų jie išbandys kelis skirtingus nervus.

EMG procesas gali skirtis, atsižvelgiant į tyrimo priežastį ir tai, kokius raumenis bei nervus vertina paslaugų teikėjas. Tačiau apskritai EMG testo metu galite tikėtis šių dalykų:

• Jūs sėdėsite arba atsigulsite testui.
• Teikėjas suras raumenį (-ius), kurį (-ius) nori išbandyti.
• Tada jie įdurs nedidelę adatą su elektrodu per odą ir į raumenis. Šios adatos liks jūsų raumenyse, o kiekvieno raumens tyrimo trukmė paprastai trunka nuo vienos iki dviejų minučių. Įdūrę adatas galite jausti nedidelį diskomfortą ar skausmą.
• Paslaugų teikėjas paprašys jūsų atsipalaiduoti ir tam tikrais būdais panaudoti raumenis, pavyzdžiui, pakelti ar sulenkti vieną iš savo galūnių tam tikru metu. Mašina išmatuos ir parodys jūsų dirbančio raumenų elektrinį aktyvumą. Įrenginyje taip pat bus garso (garso) komponentas.
• Kai paslaugų teikėjas įrašys pakankamai duomenų iš jūsų raumenų, jis nuims adatą. Jie pakartos tą patį procesą kitame raumenyje, kol testas bus baigtas.

Kiek skausmingas yra EMG testas?

Galite jausti skausmą ar diskomfortą, kai jūsų paslaugų teikėjas įdurs adatą į odą ir raumenis. Tačiau dauguma žmonių gali atlikti testą be problemų.

Po tyrimo jų tirti raumenys gali jaustis jautrūs keletą dienų.

Kiek laiko trunka EMG testas?

Testas paprastai trunka nuo 60 iki 90 minučių. Tai priklauso nuo to, kiek raumenų jūsų paslaugų teikėjas turi išbandyti.

Ko turėčiau tikėtis po EMG testo?

Kelias dienas po tyrimo jums gali skaudėti arba skaudėti raumenis. Raumenų skausmas paprastai nėra stiprus ir turėtų palengvėti per mažiau nei savaitę. Taip pat galite pamatyti mėlynių tose vietose, kur adatos pateko į jūsų odą.

Kokia yra EMG rizika?

EMG paprastai yra saugus. Komplikacijos yra retos. Kai kurie žmonės (ypač žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus) po tyrimo gali kraujuoti.

Rezultatai ir tolesni veiksmai

Ką reiškia EMG tyrimo rezultatai?

Nors EMG testai gali būti labai naudingi, vien jie dažniausiai nepateikia diagnozės. Jūsų sveikatos priežiūros komandos paslaugų teikėjai įvertins rezultatus kartu su kitais medicininiais tyrimais, kad nustatytų diagnozę.

Kada turėčiau žinoti elektromiografijos (EMG) tyrimo rezultatus?

Paprastai galite tikėtis gauti testo rezultatus per 24–48 valandas po bandymo pabaigos.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl mano EMG?

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei turite:

• Kraujavimas, kuris nesibaigia.
• Stiprus skausmas ar jautrumas tose vietose, kur adatos pateko į jūsų odą.
• Paraudimas, šiluma, patinimas arba karščiavimas. Tai gali būti infekcijos požymiai.

Papildomi bendri klausimai

Ar EMG parodys suspaustą nervą?

EMG gali padėti diagnozuoti suspaustą nervą ir su juo susijusias problemas, tačiau jis negali „parodyti“ suspausto nervo. Vaizdo testai, tokie kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinės tomografijos ir MRT, padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams pamatyti suspaustą nervą ir jo priežastis (pvz., disko išvaržą).

Jei turite raumenų ligos, nervų pažeidimo ar sužalojimo požymių, elektromiografijos (EMG) testas padės jūsų paslaugų teikėjui sužinoti daugiau apie tai, kas vyksta. Tai taip pat padeda jūsų paslaugų teikėjui planuoti gydymą. Jei turite klausimų apie testą, nedvejodami klauskite. Jūsų paslaugų teikėjas yra pasirengęs jums padėti ir palaikyti.

EMG arba elektromiografija yra diagnostinė procedūra, skirta įvertinti raumenų veiklą. Jos tikslas yra nustatyti raumenų elektrinį potencialą ir diagnozuoti įvairias raumenų ligas bei sutrikimus. Procedūra atliekama įdėjus elektrodus į raumenis ir registruojant jų elektrinį aktyvumą. Rezultatai padeda gydytojams nustatyti raumenų būklę, įvertinti jų funkcionavimą ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. EMG yra svarbi ir efektyvi diagnostinė procedūra raumenų sveikatos tyrimuose.