T ląstelės: tipai ir funkcijos

T ląstelės yra biologinės struktūros, kurios atlieka svarbias funkcijas organizme. Jos susideda iš branduolio, citoplazmos ir membranos, kurios kartu leidžia jiems atlikti įvairias funkcijas. Šioje srityje tyrinėjamos įvairios ląstelių rūšys ir jų funkcijos, pradedant nuo raumenų ląstelių, baigiant nervų ląstelėmis. Suprantant ląstelių struktūrą ir funkcijas, galime geriau suprasti organizmo veikimą ir sveikatą. Taigi, svarbu suprasti šių ląstelių tipus ir jų funkcijas, siekiant išlaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Apžvalga

Kas yra T ląstelės (T limfocitai)?

T ląstelės yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, vadinamas limfocitais. Jie taip pat vadinami T limfocitais. Limfocitai vaidina svarbų vaidmenį jūsų imuninėje sistemoje. Jūsų imuninė sistema kovoja su infekciją sukeliančiais patogenais (virusais, bakterijomis, grybeliais ir parazitais) ir kenksmingomis ląstelėmis, pavyzdžiui, vėžio ląstelėmis.

Jūsų limfocitai apima T ir B ląsteles. Abu tipai yra jūsų kūno apsaugos dalis. B ląstelės gamina baltymus, vadinamus antikūnais, kovojančiais su patogenais. T-ląstelės apsaugo jus naikindamos kenksmingus patogenus ir siųsdamos signalus, kurie padeda kontroliuoti jūsų imuninės sistemos reakciją į grėsmes.

Kokie yra skirtingi T ląstelių tipai?

Yra du pagrindiniai T ląstelių tipai:

• Citotoksinės T ląstelės: Citotoksinės T ląstelės dar vadinamos CD8+ ląstelėmis, nes jų membranose yra CD8 receptorius. Šios ląstelės gavo savo pavadinimą iš „cyto”, kuris reiškia ląstelę, ir „toksiškas”, o tai reiškia nuodingas arba kenksmingas. Citotoksinės T ląstelės naikina virusais ir bakterijomis užkrėstas ląsteles, taip pat naikina naviko ląsteles.
• Pagalbinės T ląstelės: Pagalbinės T ląstelės dar vadinamos CD4+ ląstelėmis, nes jų membranose yra CD4 receptorius. Skirtingai nuo citotoksinių T ląstelių, pagalbinės T ląstelės nežudo ląstelių tiesiogiai. Vietoj to, jie siunčia signalus, kurie nurodo kitoms jūsų imuninės sistemos ląstelėms, kaip koordinuoti ataką prieš įsibrovėjus. Pagalbinės T ląstelės signalizuoja apie citotoksines T ląsteles, B ląsteles ir kitą baltųjų kraujo kūnelių tipą, vadinamą makrofagais.

Nors jos nėra laikomos vienu iš pagrindinių T-ląstelių tipų, reguliuojančios T-ląstelės (supresinės ląstelės) atlieka esminį vaidmenį jūsų imuninėje sistemoje. Šios ląstelės prireikus sumažina kitų T ląstelių aktyvumą. Jie gali užkirsti kelią T-ląstelėms atakuoti jūsų kūno sveikas ląsteles.

Funkcija

Ką daro T ląstelės?

T-ląstelės yra pagrindinės kovotojos, vadinamos jūsų adaptyviąja imunine sistema. Pagalvokite apie savo prisitaikančią imuninę sistemą kaip apie specializuotą išmaniąją sistemą, kuri nuolat stebi grėsmes. Aptikusi įsibrovėlį, jūsų prisitaikanti imuninė sistema sukuria pritaikytą gynybą, kad su juo kovotų.

Kiekviena T-ląstelė yra unikali tuo, kad ji skirta kovoti tik su vieno tipo įsibrovėliais. Kai jūsų imuninė sistema nustato grėsmę, ji nustato konkrečią T ląstelę, skirtą ją nugalėti, ir įdarbina tą T ląstelę kovai. T-ląstelė kopijuoja save, todėl sukuria daugiau T-ląstelių, kad nugalėtų įsibrovėlį. Šios T-ląstelės, kurios prisijungia prie kovos, vadinamos efektorinėmis ląstelėmis. Kai jūsų imuninė sistema veikia tinkamai, šios efektorinės T ląstelės sunaikina grėsmę ir padeda atsikratyti infekcijų ir ligų.

Jūsų T ląstelės ir toliau jus saugo net po to, kai įsibrovėlio nėra. Kai kurios jūsų T ląstelės tampa atminties ląstelėmis, o ne efektorinėmis ląstelėmis. Skirtingai nei efektorinės T ląstelės, atminties T ląstelės nėra kovotojos. Vietoj to, jie prisimena įsibrovėlį, kad, jei jis sugrįžtų, jūsų imuninė sistema jį atpažintų ir greitai apsisaugotų.

Kaip T ląstelės veikia imuninėje sistemoje?

T-ląstelės veikia, kai tik yra aktyvuotos. Prieš suaktyvinant T ląsteles, reikia atlikti kelis veiksmus:

1. Ląstelė, vadinama antigeną pateikiančia ląstele (APC), aptinka įsibrovėlio įrodymus ir prijungia juos prie struktūros, vadinamos pagrindiniu histokompatibilumo kompleksu (MHC). Šis žingsnis yra svarbus, nes T ląstelės negali atpažinti įsibrovėlio įrodymų, nebent jie yra prijungti prie MHC.
2. T-ląstelė jungiasi prie MHC. Yra dviejų tipų MHC. Viena tinka kiekvienam T ląstelių tipui. Citotoksinės T ląstelės CD8 receptorius gali prisijungti tik prie MHC-1. Pagalbinės T ląstelės CD4 receptorius gali prisijungti tik prie MHC-II.
3. Kai T-ląstelė susijungia su visomis atitinkamomis dalimis, ji suaktyvinama. Surišimas yra svarbus, nes jis užtikrina, kad T-ląstelė yra tinkama kovoti su įsibrovėliu.

Aktyvuota citotoksinė T-ląstelė naikina užkrėstas ląsteles arba vėžines ląsteles. Suaktyvinta pagalbinė T ląstelė siunčia signalus, kurie nurodo kitoms imuninėms ląstelėms, kokių veiksmų reikia imtis kovojant su įsibrovėliu.

Anatomija

Kur yra T ląstelės?

T ląstelės egzistuoja skirtingose ​​vietose, priklausomai nuo ląstelės ciklo taško. T-ląstelės prasideda jūsų kaulų čiulpuose, bręsta užkrūčio liaukoje ir galiausiai persikelia į limfinį audinį arba kraują.

1. Kaulų čiulpai: T-ląstelės prasideda jūsų kaulo viduje esančiame audinyje, vadinamame čiulpais. Kaip ir visos kraujo ląstelės, jos prasideda kaip hematopoetinės kamieninės ląstelės. Šios ląstelės gali išsivystyti į bet kokio tipo kraujo ląsteles.
2. Užkrūčio liauka: T ląstelės pereina į organą, vadinamą užkrūčio liauka (esantį viršutinėje krūtinės ląstos dalyje), kad subręstų. Šiame etape nesubrendusios T ląstelės vadinamos timocitais. Jūsų užkrūčio liauka yra tarsi T ląstelių stovykla. Patekusios į vidų, T-ląstelės išbandomos, kad įsitikintų, jog jos gali tinkamai prisijungti prie MHC ir neužpuls sveikų jūsų kūno ląstelių. Jie taip pat gauna tinkamą receptorių – CD4 (pagalbinės T ląstelės) arba CD 8 (citotoksinės T ląstelės). Tik tos T ląstelės, kurios praeina visus šiuos tyrimus, patenka į jūsų kūną.
3. Limfinis audinys ir kraujotaka: Visiškai subrendusios T ląstelės keliauja į limfinės sistemos audinius ir organus, pvz., blužnį, tonziles ir limfmazgius. Jie taip pat gali cirkuliuoti jūsų kraujyje. T ląstelės lieka budėjimo režimu jūsų kūne, kol jums jų prireiks, kad apsaugotų jus.

Jūsų užkrūčio liauka yra daug didesnė, kai esate vaikas, o senstant mažėja. Taip pat nuo maždaug 20 metų amžiaus jūsų užkrūčio liauka pradeda išskirti žymiai mažiau T ląstelių. Įvairių T ląstelių kiekis labiau priklauso nuo jūsų organizmo gebėjimo kopijuoti jau turimas T-ląsteles.

Sąlygos ir sutrikimai

Kokios yra bendros sąlygos ir sutrikimai, turintys įtakos T ląstelėms?

Jūsų T ląsteles gali paveikti kelių tipų autoimuninės ligos ir imunodeficito sutrikimai. Sergant autoimuninėmis ligomis, jūsų imuninė sistema sutrinka ir atakuoja jūsų sveikas ląsteles. Imunodeficito sutrikimai gali būti paveldimi arba įgyti, tačiau jie susiję su susilpnėjusia imunine sistema.

Sąlygos, kurios gali turėti įtakos jūsų T ląstelėms, yra šios:

• Ūminė limfocitinė leukemija: vėžio tipas, kuris prasideda jūsų kraujyje ir kaulų čiulpuose.
• Suaugusiųjų Hodžkino limfoma: kraujo vėžio grupė, kuri prasideda jūsų limfinėje sistemoje.
• T ląstelių limfomos: kraujo vėžio grupė, kuri prasideda jūsų T ląstelėse ir gali paveikti įvairius audinius, dažniausiai odą, bet ir limfmazgius bei poodinį audinį.
• Lėtinė T ląstelių leukemija (T-ląstelių prolimfocitinė leukemija): kraujo vėžys, kuris prasideda jūsų T ląstelėse ir gali paveikti jūsų kaulų čiulpus, kraują ir limfmazgius.
• DiGeorge sindromas: genetinis sutrikimas, dėl kurio jūsų kūnas negali pagaminti pakankamai sveikų T ląstelių.
• ŽIV: virusas, kuris atakuoja jūsų baltuosius kraujo kūnelius (ypač CD4+ T ląsteles) ir gali sukelti AIDS.
• Darbo sindromas: retas imuninės sistemos sutrikimas, sukeliantis pasikartojančias infekcijas.
• Sunkus kombinuotas imunodeficitas (SCID): Retų genetinių sutrikimų grupė, susijusi su susilpnėjusia imunine sistema dėl problemų su T ląstelėmis ir kitais limfocitais.
• Užkrūčio liaukos aplazija: būklė, kai gimstate su neišsivysčiusia užkrūčio liauka.
• Wiskott-Aldrich sindromas: reta genetinė būklė, susijusi su imuninės sistemos problemomis, įskaitant netipinius baltuosius kraujo kūnelius.

Koks yra normalus T ląstelių diapazonas?

Tai, kas laikoma normaliu T-ląstelių diapazonu, gali skirtis priklausomai nuo jūsų T-ląsteles skaičiuojančios laboratorijos. Paprastai CD4 (pagalbinių T-ląstelių) skaičius nuo 500 iki 1200 ląstelių/mm3 laikomas normaliu, jei esate sveikas suaugęs žmogus. CD8 (citotoksinių T ląstelių) skaičius nuo 150 iki 1000 ląstelių kubiniame milimetre laikomas normaliu.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali paaiškinti, kaip atrodo normalus rezultatas, atsižvelgdamas į jūsų būklę ir bendrą sveikatos būklę.

Ką reiškia, jei jūsų T-ląstelių yra mažai?

Mažas T ląstelių kiekis gali reikšti daugybę problemų, turinčių įtakos jūsų imuninei sistemai. Mažas T-ląstelių kiekis gali būti jūsų gimimo būklės požymis, dėl kurio jūsų kūnas negali gaminti pakankamai T ląstelių. Jūsų kūnas gali gaminti mažiau T ląstelių, reaguodamas į susirgimą, pvz., ŽIV. Arba mažas T ląstelių kiekis gali būti tam tikrų gydymo ar vaistų šalutinis poveikis.

Nepaisant to, neturint pakankamai T ląstelių, jūsų kūnui sunkiau apsisaugoti nuo jūsų kūno įsibrovėlių. Per mažai T ląstelių gali net kelti pavojų gyvybei.

Ką reiškia, jei jūsų T-ląstelių yra daug?

Daug rečiau pasitaiko, kad T-ląstelių yra per daug. Didelis T ląstelių kiekis gali reikšti, kad jūsų organizmas padidino T ląstelių gamybą, kad kovotų su infekcija. Didelis T ląstelių kiekis taip pat gali būti tam tikro vėžio požymis.

Kokie dažniausiai atliekami mano T ląstelių sveikatos patikrinimo testai?

Jūsų paslaugų teikėjas gali užsisakyti T-ląstelių skaičių (taip pat vadinamą CD4 skaičiumi), jei įtaria, kad yra problemų su jūsų imunine sistema. Arba jie gali užsisakyti kitą testą, vadinamą CD4 ir CD8 santykio T-ląstelių testu, kad sužinotų, kiek T-ląstelių pagalbininkų turite, palyginti su citotoksinėmis T ląstelėmis.

T-ląstelių skaičius yra ypač naudingas, jei esate užsikrėtęs ŽIV. Jie leidžia jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui stebėti jūsų imuninės sistemos sveikatą ir įvertinti, kaip veikia jūsų gydymas.

Priežiūra

Kaip galiu padidinti savo T ląsteles?

Paklauskite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo apie vaistus ir gydymo būdus, kurie gali padidinti jūsų T ląsteles. Tuo tarpu galite imtis veiksmų, kad pagerintumėte savo imuninę sistemą. Kartais geriausias būdas apsaugoti T ląsteles yra neleisti per daug jomis pasikliauti. Tai reiškia, kad apsisaugokite nuo mikrobų ir pasirūpinkite savimi.

Tu gali:

• Valgykite gerai subalansuotą mitybą.
• Gaukite naujausią informaciją apie visas vakcinas.
• Venkite alkoholio arba gerkite saikingai.
• Nerūkykite ir nerūkykite, o meskite, jei taip darote.
• Kiekvieną naktį miegokite mažiausiai septynias – aštuonias valandas.
• Užsiimkite vidutinio sunkumo mankšta bent 150 minučių per savaitę.
• Dėvėkite kaukę patalpose, ypač tose, kuriose bloga ventiliacija.
• Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekavimo priemones.

Papildomi bendri klausimai

Kuo skiriasi T ląstelės ir antikūnai?

Tiek T ląstelės, tiek antikūnai apsaugo jus nuo patogenų, tačiau imuninėje sistemoje jie atlieka skirtingus vaidmenis. B ląstelės yra kitos rūšies baltieji kraujo kūneliai (limfocitai). Būtent B ląstelės (ne T ląstelės) gamina antikūnus – specifinį baltymų tipą, kuris naikina kenksmingus įsibrovėjus. Nors B ląstelės siunčia antikūnus, kad sunaikintų kenksmingas ląsteles, citotoksinės T ląstelės naikina kenksmingas ląsteles tiesiogiai.

T ląstelės yra būtinos tiek jūsų imuninei sistemai, tiek bendrai sveikatai. Jie atlieka tokį svarbų vaidmenį saugant jus nuo mikrobų, kad be jų negalėtumėte išgyventi. Paklauskite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, kaip dažnai turėtumėte būti stebimi, jei jūsų T-ląstelių skaičius yra mažas. Vartokite visus vaistus, kaip nurodyta. Tuo tarpu pasirūpinkite savimi, laikydamiesi sveikų įpročių, kad apsisaugotumėte nuo susirgimų.

Visų pirma, svarbu pripažinti, kad egzistuoja įvairių tipų ląstelės, kurios atlieka skirtingas funkcijas mūsų organizme. Šios ląstelės yra būtinos mūsų organizmui veikti ir išlikti sveikai. Supratus ir žinant skirtingų ląstelių funkcijas, galime geriau suprasti, kaip veikia organizmas ir kaip jį palaikyti sveiką. Todėl svarbu būti informuoti apie šias ląsteles ir stengtis palaikyti jas sveikas bei veiksmingas. Teisinga ląstelių priežiūra gali būti esminė mūsų sveikatai ir gerovei.