Nepalanki vaikystės patirtis (AKF) ir vaikystės trauma

Nepamirštama vaikystės patirtis gali turėti ilgalaikės poveikio į vaiko psichinę būseną. Nepalanki vaikystės patirtis (AKF) ir vaikystės trauma gali likti su žmogumi visą gyvenimą, darant neigiamą įtaką jo santykiams, emocinei sveikatai ir gebėjimui formuoti stabilą savivertę. Šie išbandymai dažnai atsiranda vaikystėje, kai vaikai yra labiausiai pažeidžiami ir priklausomi nuo savo aplinkos. Svarbu suvokti problemas, su kuriomis susiduria vaikai, patyrę nepalankias gyvenimo aplinkybes, ir teikti jiems tinkamą pagalbą ir paramą, siekiant padėti jiems atsigauti ir tobulėti.

Nepageidaujama vaikystės patirtis (AKF) yra traumuojantys įvykiai, kurie nutinka nuo 1 iki 17 metų amžiaus. Ši neigiama patirtis daro įtaką vaiko smegenims ir sveikatai, kai jie suauga. AKF gali sukelti psichinę sveikatą arba lėtines sveikatos sąlygas. Gydymas visą gyvenimą ir AKF valdymas padeda žmogui gyventi visavertį gyvenimą.

Apžvalga

Nepalanki vaikystės patirtis gali paveikti vaiko emocijas ir elgesį.

Kas yra nepalanki vaikystės patirtis?

Nepageidaujama vaikystės patirtis (AKF) yra neigiama patirtis, kuri nutinka nuo 1 iki 17 metų. Šie išgyvenimai dažniausiai yra traumuojantys įvykiai. AKF gali paveikti žmogaus sveikatą visą gyvenimą. Jie gali sukelti problemų, tokių kaip psichinės sveikatos būklės, lėtinės fizinės sveikatos būklės ir (arba) medžiagų vartojimo sutrikimas. Šios sąlygos gali būti gydomos arba valdomos visą žmogaus gyvenimą.

Vaiko smegenys yra kaip kempinė. Jie mokosi iš savo patirties ir įsisavina žinias iš juos supančio pasaulio. Pavyzdžiui, jie išmoksta laikyti šaukštą ar važiuoti dviračiu. Jei nutinka neigiama patirtis, pavyzdžiui, nukritus nuo dviračio, vaikas iš to pasimokys. Jie gali veikti lėčiau arba imtis saugos priemonių. Kartais vaikas nekontroliuoja neigiamos patirties ir jis negali sulėtinti tempo ar apsisaugoti nuo psichinės ar fizinės žalos. Mylimo žmogaus netektis, seksualinė ir fizinė prievarta, be kita ko, yra nepalanki vaikystės patirtis.

Kas yra traumuojantis įvykis?

Įvykis ar patirtis, sukelianti ilgalaikį (lėtinį) stresą arba ekstremalų stresą (toksinį stresą), yra traumuojantis įvykis. Šie įvykiai veikia žmogų tiek fiziškai, tiek emociškai. Dažni trauminio įvykio požymiai yra jausmas:

• išsigandusi.
• Bejėgis.
• Pavojuje arba pavojuje.
• Sužeistas fiziškai.

Suaugęs ar vaikas gali patirti traumą, jei įvykį patiria iš pirmų lūpų arba pamato įvykį per žiniasklaidą, pvz., televiziją ar internetą. Žiniasklaida taip pat gali sukelti vaikystėje įvykusių traumuojančių įvykių prisiminimus.

Įvairių tipų trauminiai įvykiai apima:

• Stichinės nelaimės.
• Smurtas šeimoje.
• Susišaudymai.
• Patyčios.
• Automobilio avarija.
• Seksualinė prievarta.
• Gyvenimas vietovėje, kurioje vyksta karas.
• Matyti rimtus sužalojimus arba kito žmogaus mirtį.
• Šeimos nario/tėvų skyrybų ar skyrybų praradimas.

Tai tik keli trauminių įvykių pavyzdžiai, tačiau yra daug daugiau. Traumuojantis įvykis gali įvykti vieną kartą arba kelis kartus vaikystėje. Ne kiekvienas vaikas į tą patį įvykį reaguoja vienodai. Pavyzdžiui, jei du vaikai patiria tą patį trauminį įvykį, vienas vaikas gali patirti ilgalaikį stresą. Kitas vaikas, patyręs tą patį įvykį, gali neturėti jokio ilgalaikio poveikio savo sveikatai.

Ar dažni neigiami vaikystės išgyvenimai?

Nepalanki vaikystės patirtis yra dažna. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo suaugusieji, parodė, kad 60–80 % vaikystėje patyrė bent vieną nepalankią patirtį. Iš tos pačios bandomosios grupės 1 iš 6 teigė, kad nuo 1 iki 17 metų amžiaus patyrė keturis ar daugiau AKF.

Kam gresia nepalanki vaikystės patirtis?

Bet kuris vaikas iki 18 metų gali patirti nepalankią vaikystės patirtį. AKF yra labiau paplitę tarp:

• Mergaitės arba vaikai, gimus priskirti moteriai.
• Rasinės ar etninės grupės priskiriamos mažumai.
• Vaikai, patiriantys socialinių ir ekonominių iššūkių.
• Tėvų ar globėjų vaikai, patiriantys stresą.
• Vaikai, kurių šeimos nariai ar draugai, kuriems diagnozuotas narkotikų vartojimo sutrikimas arba psichikos sveikatos būklė.

Kokie yra nepalankios vaikystės patirties požymiai?

Po nepalankios vaikystės patirties vaikui gali pasireikšti traumos požymiai, kurie gali apimti:

• Kitų žmonių baimė.
• Sunku užmigti arba dažnai sapnuoja košmarus.
• Šlapinimasis į lovą.
• Jų nuotaikos pokyčiai.
• Sunku parodyti meilę draugams ar šeimos nariams.
• Situacijų ar įvykių, susijusių su traumuojančia patirtimi, vengimas.
• Sunkumai mokantis mokykloje.

Šie požymiai gali atsirasti ne iš karto po trauminio įvykio. Paprastai jie išsivysto po to, kai vaikas turi laiko apdoroti patirtį. Tam tikrais atvejais paleidiklis, kuris žmogui primena konkretų įvykį, gali paskatinti vaiką sureaguoti.

Kaip nepalanki vaikystės patirtis veikia suaugusįjį?

Nepalanki vaikystės patirtis gali paveikti suaugusiuosius praėjus keleriems metams po trauminio įvykio. Tai gali turėti įtakos jūsų sveikatai, gyvenimo kokybei ir prieigai prie tokių galimybių kaip karjera ir išsilavinimas.

Sąlygos, atsirandančios dėl nepalankios vaikystės patirties, gali būti šios:

• Nerimas.
• Depresija.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Fobijos.
• Nemiga.
• Nuotaikos sutrikimai.
• Medžiagų vartojimo sutrikimas.
• Valgymo sutrikimai.

AKF gali sukelti lėtines ligas, tokias kaip vėžys ir širdies ligos. Taip atsitinka todėl, kad stresas kenkia jūsų kūnui. Tai gali turėti įtakos jūsų ląstelių dalijimuisi ir dauginimuisi, o tai gali sukelti vėžį. Be to, jis gali paveikti jūsų širdies veiklą, nes padidina kraujospūdį.

AKF gali sutrumpinti bendrą žmogaus gyvenimo trukmę beveik 20 metų, palyginti su asmeniu, kuris neturi AKF.

Suaugusiųjų AKF sukelti elgesio pokyčiai

Tyrimai rodo, kad suaugusieji, patyrę neigiamos vaikystės patirties, gali būti labiau linkę dalyvauti didelės rizikos elgesyje, įskaitant:

• Tabako gaminių naudojimas.
• Netinkamas receptinių vaistų vartojimas.
• Eksperimentavimas su narkotikais ar stiprią priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis.
• Dalyvavimas didelės rizikos seksualiniame elgesyje.
• Bandymas žudytis arba savęs žalojimas.

Jei jūs ar vienas iš jūsų artimųjų svarsto apie savižudybę, susisiekite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba skambinkite savižudybių prevencijos karštąja linija 988.

Ką jūsų kūnui daro nepalanki vaikystės patirtis?

Nepalanki vaikystės patirtis sukelia didžiulį įtampą vaiko organizmui. Kai patiriate stresą, jūsų kūnas išskiria hormonus (pvz., kortizolį ir adrenaliną), kad padėtų jums prisitaikyti prie situacijos. Tai vadinama „kovok arba bėk“ reakcija. Dėl šių hormonų išsiskyrimo padažnėja širdies susitraukimų dažnis, pakinta kvėpavimas, pakinta regėjimas ir kt. Šis atsakas paprastai yra laikinas.

Dėl ilgalaikio streso jūsų streso hormonai nuolat naudojami, o tai neturėtų atsitikti. Tai žinoma kaip toksinis stresas, kuris gali paveikti jūsų smegenis ir pakeisti jų augimą bei funkcionavimą.

Kaip nepalanki vaikystės patirtis veikia vystymąsi?

Nepalanki vaikystės patirtis gali turėti įtakos žmogaus vystymuisi. Vaikai gimsta norintys mokytis iš juos supančios aplinkos. Šis troškimas padeda jiems tapti nepriklausomiems ir pasiekti savo amžiui nustatytus vaikystės etapus. Visa jų vaikystės patirtis, tiek teigiama, tiek neigiama, turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi.

Vaiko smegenys yra labai jautrios. Jo vystymasis panašus į sėklos auginimą. Sėkla (smegenys) savo aplinkoje ieško tam tikrų dalykų, kad padėtų jai augti, pavyzdžiui, saulės spindulių, vandens ir dirvožemio. Kai patenkinami pagrindiniai sėklos poreikiai, ji virsta gėle. Jei nepakanka saulės spindulių (patyrus traumą) ir jūsų sėkla negauna reikiamos mitybos, ji gali augti. Tačiau, kad jis išliktų aukštas, jam reikia šiek tiek palaikyti aplinkinių gėlių.

Vaikas dažnai nekontroliuoja AKF, o neigiama patirtis užtemdo jų smegenis. Vaikui, kuris serga AKF, visą gyvenimą gali prireikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, draugų, šeimos ir jų bendruomenės paramos, kad jie galėtų žydėti.

Nors trauminiai įvykiai gali pakenkti žmogui bet kuriame amžiuje, vaiko trauma yra sunkesnė, nes jo smegenys vis dar auga. Konkrečiai, AKF yra nukreiptas į vaiko atmintį (hipokampą) ir smegenų sritis, kurios padeda jiems logiškai mąstyti (prefrontalinė žievė) ir apdoroti emocijas (migdolai). Dėl stipraus ar ilgalaikio streso šios vaiko smegenų dalys per ilgai veikia išgyvenimo režimu. Tai gali susilpninti tas jų smegenų dalis ir paveikti jų reakciją į tam tikras situacijas, kai jie suauga.

Nors šie jų smegenų pokyčiai gali turėti įtakos bendram vaiko vystymuisi, jie ne visada yra nuolatiniai. Vaiko ar suaugusiojo, patyrusio AKF, gydymas ir psichinės sveikatos priežiūra yra prieinama, kad būtų galima perorientuoti, kaip jų smegenys apdoroja traumas ir stresą.

Galimos priežastys

Kokios yra dažniausios neigiamos vaikystės patirties priežastys?

Traumuojantis įvykis, įvykęs vaikystėje, sukelia neigiamus vaikystės išgyvenimus. Yra daug AKF priežasčių, įskaitant:

• Smurtas.
• Prievarta (fizinė, emocinė ar seksualinė).
• Nepaisyti.
• Draugo ar šeimos nario praradimas.
• Trūksta tėvų figūrų arba skyrybos.

Taip pat yra socialinių sveikatą lemiančių veiksnių, kurie yra jūsų aplinkos veiksniai, galintys jums turėti įtakos. Kai kurie iš šių veiksnių gali turėti neigiamą poveikį vaiko gyvenimui ir sukelti neigiamą vaikystės patirtį, įskaitant:

• Sutrikusi gyvenimo situacija.
• Prieigos prie sveikatos priežiūros trūkumas.
• Finansiniai iššūkiai.
• Būti be namų arba dažnai judėti.
• Diskriminacija.

Priežiūra ir gydymas

Kaip gydoma nepalanki vaikystės patirtis?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti tokį gydymą nepalankiai vaikystėje patirtiems potyriams:

• Reguliariai lankosi pas psichikos sveikatos terapeutą dėl psichoterapijos (pokalbių terapijos).
• Visų pagrindinių sveikatos būklių valdymas ar gydymas, dažnai vartojant vaistus.

Nepageidaujamų vaikystės patirčių medicininis gydymas skiriasi priklausomai nuo priežasties. Ilgalaikėms lėtinėms sveikatos ligoms, tokioms kaip širdies ligos ir psichinės sveikatos būklės, tokios kaip nerimas ir depresija, reikės visą gyvenimą trunkančio gydymo ir valdymo.

Jūsų bendruomenėje ištekliai, kuriuose galite dalyvauti jūs ir jūsų vaikas, yra šie:

• Jūsų vaiko įtraukimas į palaikomojo ugdymo programas mokykloje.
• Prisijungimas prie paramos grupės sielvarto, medžiagų vartojimo sutrikimo ir kt.
• Krizių pagalbos paslaugų gavimas, siekiant patenkinti jūsų medicininius, teisinius ar būsto poreikius.
• Dalyvavimas mentorystės programose, kuriose vaikai gali mokytis iš kitų savo bendruomenėje.
• Prisijunkite prie sporto komandų ar klubų, kad padėtumėte vaikui susirasti naujų draugų, įgyti pasitikėjimo ir įgyti naujų įgūdžių.

Namuose galite pabandyti išvengti nepalankių vaikystės patirčių:

• Naudokite malonią kalbą kalbėdami su savo vaikais.
• Neprievartinio požiūrio naudojimas drausminant savo vaikus.
• Išmokykite vaiką saugiai spręsti konfliktus.
• Būti sektinu pavyzdžiu ir rodyti teigiamą pavyzdį savo vaikui, kuriuo jis nori būti.

Kaip galima išvengti nepalankių vaikystės patirčių?

Nors kai kurių neigiamų vaikystės patirčių galima išvengti, nėra jokio prevencijos metodo visų rūšių vaikystės traumoms. Geriausias prevencijos metodas yra didinti asmens namuose ir bendruomenėje suvokimą, kaip nepalanki vaikystės patirtis (AKF) gali paveikti asmenį jam augant.

Galite sumažinti savo vaiko traumos riziką:

• Suteikite savo vaikui globojančią ir saugią aplinką.
• Užmegzti ryšį arba užmegzti ryšį su savo vaiku.
• Užtikrinkite, kad jūsų vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai būtų patenkinti.
• Gaukite rūpestį ir paramą, kurios jums reikia kaip slaugytojui.

Šiuos rizikos prevencijos metodus gali būti sunku įgyvendinti savarankiškai. Jums gali prireikti draugų, šeimos ir bendruomenės paramos, kad jūsų vaikas augtų saugioje aplinkoje. Gerai prašyti pagalbos, kai jos reikia.

Kada skambinti gydytojui

Kur turėčiau kreiptis, jei man reikia pagalbos dėl nepalankių vaikystės išgyvenimų?

Jei nepalanki vaikystės patirtis turi įtakos jūsų ar jūsų vaiko gebėjimui augti ir klestėti, apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jie gali suteikti jums išteklių susitikti su:

• Psichikos sveikatos terapeutas.
• Medicinos specialistas, gydantis bet kokias pagrindines sveikatos sąlygas.
• Teisėsauga, jei jums gresia pavojus.
• Palaikymo grupės jūsų bendruomenėje.

Jei jūs ar jūsų mylimas žmogus svarsto apie savęs žalojimą ar savižudybę, skambinkite 988 arba apsilankykite greitosios pagalbos skyriuje. Numeris 988 yra savižudybių prevencijos karštoji linija, kuri padės jums, jei turite problemų su savo psichine sveikata. Tačiau jums nereikia ištikti krizės, kad paskambintumėte 988 arba susisiektumėte su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Pagalba yra prieinama tada, kai jos reikia. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai paklausti.

Vaikas nuolat mokosi iš jį supančio pasaulio. Kai kuriems vaikams sunku augti ir mokytis, kai jie susiduria su traumomis. Nepalanki vaikystės patirtis (AKF) yra dažna. Nors kai kurių atvejų galima išvengti, tai netinka visiems AKF. Vaikai gali išaugti į gerai prisitaikiusius suaugusiuosius, padedami sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo ir (arba) psichikos sveikatos specialisto. Gydymas gali trukti visą gyvenimą, kad padėtų vaikui ar suaugusiajam įveikti AKF. Svarbu atsiminti, kad jūs niekada nesate vieni, kai reikia rūpintis savimi ir savo psichine sveikata.

Nepalanki vaikystės patirtis gali turėti ilgalaikių padarinių vaiko psichinei sveikatai. Vaikystės trauma gali paveikti vaiko gebėjimą susidoroti su stresu, emocinės bei socialinės santvarkos formavimąsi. Todėl labai svarbu teikti pagalbą ir palaikymą vaikams, kurie susidūrė su nepalankiomis patirtimis. AKF dedikuotas šiai sričiai ir siūlo išteklius bei įrankius, kurie padeda vaikams įveikti traumą ir toliau vystytis. Svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaiko gerovė yra mūsų visų atsakomybė.