Apatija: apibrėžimas, priežastys, simptomai ir gydymas

Apatija yra psichologinis sutrikimas, kuris atsiranda dėl emocinio išsekimo arba vidinės tuštumos. Dažniausiai ji pasireiškia kaip abejingumas, bejėgiškumas ir praradimas intereso gyvenime. Ši būsena gali sukelti blogą nuotaiką, miego sutrikimus ir socialinį atsiskyrimą. Svarbu laiku nustatyti apatijos priežastis, kad būtų galima teisingai gydyti šią būseną. Įvairios terapijos formos, tokiu kaip psichoterapija ar vaistai, gali padėti įveikti apatiją ir grįžti į įprastą gyvenimo kokybę.

Medicininiu požiūriu apatija yra į tikslą nukreiptos veiklos trūkumas. Tai taip pat pasireiškia kaip susidomėjimo ir emocinės išraiškos stoka. Apatija gali būti kelių neurologinių būklių, tokių kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir insultas, simptomas arba komplikacija. Nors nėra tiesioginio apatijos gydymo, kai kurie vaistai gali jį pagerinti.

Apžvalga

Kas yra apatija?

„Apatija“ yra sveikatos priežiūros specialistų vartojamas terminas, apibūdinantis tikslo nukreiptos veiklos ir motyvacijos trūkumą, palyginti su ankstesniu elgesiu. Tai taip pat gali atrodyti kaip spontaniškumo, susidomėjimo ar emocinės išraiškos stoka. Apatija yra kelių neurologinių būklių simptomas ir (arba) komplikacija. Kai kurie ekspertai mano, kad tai yra sindromas (simptomų, kurie dažnai pasireiškia kartu, bet nebūtinai yra specifinė būklė, rinkinys).

Kasdieniame gyvenime žmonės apatiją dažnai laiko empatijos (gebėjimo suprasti kitų jausmus ir jais dalytis) priešingybe. Tačiau medicininiame kontekste apatija nėra tik jausmo ar rūpesčio trūkumas kitais žmonėmis ir jų situacijomis. Tai apskritai motyvacijos ir susidomėjimo stoka. Be to, apatija medicinine prasme yra kažkas, ko jūs negalite kontroliuoti – tai nėra tinginystė ar asmeninio abejingumo pasirinkimas.

Psichologinė ar situacinė apatija

Psichiatrijos ir psichologijos srityse apatija turi kiek kitokią reikšmę. Paprastai tai apibūdina emocinį atsiribojimą ir sumažėjusį gebėjimą patirti malonumą (anhedonija). Paprastai tai neapima motyvacijos atlikti veiklą ar kasdienes užduotis trūkumo, kaip tai daro neurologinis apatijos apibrėžimas.

Žmonės gali patirti apatijos epizodus esant tam tikroms psichologinėms sąlygoms, tokioms kaip didžioji depresija ir šizofrenija.

Be to, žmonėms, patyrusiems trauminius įvykius, gali išsivystyti apatijos sindromas (abejingumas ir emocinis atsiskyrimas), kad apsisaugotų psichiškai ir išvengtų tolesnių kančių. Tai būdinga išgyvenusiems katastrofas ar karo belaisviams. Ir tai gali būti potrauminio streso sutrikimo (PTSD) dalis.

Kokie yra apatijos požymiai?

Apatijos požymiai yra šie:

• Atsiribojimas ar atsitraukimas nuo darbo, pomėgių ar laiko leidimo su artimaisiais. Tačiau atrodo, kad apatiškiems žmonėms patinka leisti laiką su artimaisiais, jei jie yra verčiami arba įtikinami tai daryti.
• Susirūpinimo stoka, kad jie atsiribojo nuo veiklos, kuri jiems patiko. Šeimos nariai ir artimieji dažniau pastebi savo elgesio pokyčius ir tuo susirūpina.
• Pasikliauti kitais, kurie padėtų jiems atlikti kasdienę veiklą. Taip yra ne todėl, kad jie protiškai ar fiziškai negali atlikti užduočių (pvz., valytis dantis ar apmokėti sąskaitas), o todėl, kad jiems trūksta savarankiškos motyvacijos jas atlikti.
• Tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų sumažėjimas arba nebuvimas (emocinis silpnėjimas).Jie gali nejausti stiprių emocijų ar emociškai nereaguoti į situacijas taip, kaip tikimasi.

Ar apatija yra depresijos forma?

Apatija gali būti panaši į depresiją, tačiau tai yra skirtingos sąlygos. Apatija sergantys žmonės nejaučia slogios nuotaikos ar liūdesio, kaip depresija sergantys žmonės. Tačiau žmogus gali turėti ir depresiją, ir apatiją.

Galimos priežastys

Kokios yra dažniausios apatijos priežastys?

Tyrėjai nustatė, kad sunki ar lėtinė apatija paprastai atsiranda dėl tam tikrų smegenų dalių pažeidimo, įskaitant:

• Priekinės skilties.
• Nugaros priekinė cingulinė žievė (jūsų smegenų žievės sritis, padedanti pažinti ir kontroliuoti judesius).
• Ventralinis striatumas (jūsų smegenų dalis, kuri vaidina svarbų vaidmenį socialiniame elgesyje).

Kartu šie jūsų smegenų regionai yra labai svarbūs apdorojant, kaip atlygis motyvuoja elgesį.

Apatija dažniausiai yra susijusi su šiomis neurodegeneracinėmis sąlygomis:

• Alzheimerio liga (AD): Apatija yra vienas dažniausių AD simptomų. Tai paveikia apie 49% žmonių, sergančių AD.
• Parkinsono liga (PD): Žmonių, sergančių PD, apatijos dažnis gali svyruoti nuo 25% ankstesnėse stadijose iki 60%, kai liga paūmėja.
• Picko liga: Picko liga yra frontotemporalinės demencijos (FTD) tipas, ypač elgesio variantas frontotemporal demencija. Apatija pasireiškia nuo 54% iki 96% žmonių, sergančių Picko liga.

Apatija taip pat gali būti kitų smegenų ligų simptomas arba komplikacija, įskaitant:

• Smegenų smulkiųjų kraujagyslių liga (CSVD).
• Kortikobazinė degeneracija.
• Huntingtono liga.
• Progresuojantis supranuklearinis paralyžius.
• Insultas. Apatija yra maždaug trečdalio hemoraginio ir išeminio insulto atvejų komplikacija.
• Trauminis smegenų pažeidimas.
• Navikai tam tikrose jūsų smegenų dalyse.
• Kraujagyslinė demencija.

Psichologinės sąlygos, tokios kaip nuotaikos sutrikimai ir PTSD, gali sukelti lengvesnius ar trumpalaikius apatijos epizodus.

Priežiūra ir gydymas

Kaip gydoma apatija?

Apatijos gydyti negalima. Taip yra daugiausia todėl, kad dauguma apatijos tyrimų yra susiję su tam tikra būkle, tokia kaip Alzheimerio liga (AD) arba demencija.

Kai kurie vaistai, kurie gali padėti, yra šie:

• Cholinesterazės inhibitoriai: Tyrimai rodo, kad cholinesterazės inhibitoriai, tokie kaip donepezilas, galantaminas ir rivastigminas, gali padėti pagerinti AD sergančių žmonių apatiją.
• Stimuliatoriai (psichostimuliatoriai): Tyrimai rodo, kad stimuliuojantys vaistai – daugiausia metilfenidatas (veiklioji Ritalin® sudedamoji dalis) – turėjo tam tikrą teigiamą poveikį žmonėms, sergantiems apatija, sergant AD, kraujagysline demencija, Parkinsono liga ir frontotemporaline demencija.
• Antidepresantai: Antidepresantai gali padėti kai kuriems žmonėms, sergantiems apatija, ypač jei jie taip pat serga depresija. Tačiau kai kurie antidepresantai gali pabloginti apatiją.

Tyrėjai taip pat tiria transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) kaip apatijos gydymą. 2017 m. atliktame tyrime žmonėms, sergantiems AD, kurie vartojo penkias savaites TMS, pagerėjo apatija, kuri tęsėsi net šešis mėnesius.

Šeimos ugdymas

Šeimos ugdymas svarbus ir tiems, kurių mylimas žmogus turi apatiją. Draugai ir šeimos nariai turėtų:

• Sužinokite apie apatiją ir supraskite, kad tai yra kažkas, ko jų mylimasis negali kontroliuoti.
• Inicijuoti veiklą savo mylimojo vardu ir paskatinti juos dalyvauti veikloje.
• Laikykitės reguliarios rutinos su savo mylimu žmogumi.

Kokios galimos apatijos komplikacijos?

Apatija gali pabloginti gyvenimo kokybę. Tai taip pat gali sukelti slaugytojo kančias. Jei rūpinatės apatišku žmogumi, svarbu pasirūpinti ir savimi. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos grupės arba kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, pvz., psichologą, jei situacija kelia jums nerimą.

Ar galima išvengti apatijos?

Deja, nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte apatijos, kurią sukelia neurologinė būklė. Paprastai tai yra neurodegeneracinės ligos dalis arba smegenų pažeidimo rezultatas.

Kada skambinti gydytojui

Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl apatijos?

Jei pastebėjote, kad mylimo žmogaus elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, susilpnėja ar trūksta emocinės išraiškos arba atsiribojate nuo anksčiau patikusios veiklos, turėtumėte paskatinti jį kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Apatija gali būti rimtos smegenų būklės požymis arba pasekmė.

Jūsų mylimasis iš pradžių gali vengti susitikimo su paslaugų teikėju arba protestuoti, nes nemano, kad jo elgesys yra blogas. Jei paskatinsite juos – maloniai ir palaikydami – kreiptis į paslaugų teikėją, gali padėti apsigalvoti. Pasiūlymas vykti su jais taip pat gali padėti jiems jaustis patogiau ieškant profesionalios priežiūros.

Medicininiu požiūriu apatija yra į tikslą nukreiptos veiklos trūkumas. Tai taip pat pasireiškia kaip susidomėjimo ir emocinės išraiškos stoka. Rūpinimasis apatišku mylimu žmogumi gali būti varginantis. Svarbu atsiminti, kad tai yra kažkas, ko jie negali kontroliuoti. Žinokite, kad jų sveikatos priežiūros komanda yra pasirengusi suteikti jiems ir jūsų šeimai išsilavinimą, paramą ir priežiūrą. Taip pat paprašykite jų komandos informacijos apie vietines paramos grupes. Paramos grupės gali būti labai naudingos dalijantis priežiūros patarimais ir suteikiant paguodą žinant, kad nesate vieni.

Apatija yra rimta būklė, sukelianti emocinį ir fizinį nuovargį bei abejingumą gyvenimui. Jo priežastys gali būti įvairios, nuo psichologinių iki fiziologinių veiksnių. Svarbu laiku atpažinti ir gydyti šią būklę, nes ilgalaikė apatija gali sukelti rimtesnes problemas, tokiomis kaip depresija ar kitos psichinės sveikatos sutrikimai. Gydant apatiją svarbu individualus požiūris, derinant psichoterapiją, vaistus ir gyvensenos pokyčius. Svarbiausia – neapelioti pagalbos ir ieškoti tinkamų būdų jos įveikimui.