Estrogenai: hormonai, funkcijos, lygiai ir disbalansas

Estrogenai yra svarbūs hormonai moterims, veikiantys daugelį svarbių funkcijų organizme. Jie reguliuoja menstruacinį ciklą, palaiko kaulų stiprumą, kontroliuoja lytinių organų vystymąsi ir daro įtaką nuotaikai bei energijos lygiui. Bet kai estrogenų lygis organizme tampa nukrypęs nuo normos, tai gali lemti įvairias sveikatos problemas, tokių kaip nereguliarus menstruacinis ciklas, nevaisingumas ar net vėžys. Svarbu būti informuoti apie estrogenų lygius ir užtikrinti jų pusiausvyrą organizme.

Apžvalga

Kas yra estrogenas?

Estrogenas yra vienas iš dviejų lytinių hormonų, dažniausiai siejamų su žmonėmis, gimusiais moterimis (AFAB), įskaitant cislytes moteris, transseksualius vyrus ir nebinarinius žmones, turinčius makštį. Kartu su progesteronu estrogenas vaidina pagrindinį vaidmenį jūsų reprodukcinei sveikatai. Antrinių lytinių požymių (krūtys, klubai ir kt.), menstruacijų, nėštumo ir menopauzės atsiradimas yra įmanomi iš dalies dėl estrogenų.

Estrogenas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kitose kūno sistemose. Dėl šios priežasties, nors AFAB žmonės turi daugiausia estrogenų, visų lyčių atstovai gamina šį hormoną.

Kokie yra estrogenų tipai?

Yra trys pagrindinės estrogeno formos:

• Estronas (E1) yra pagrindinė estrogeno forma, kurią jūsų kūnas gamina po menopauzės.
• Estradiolis (E2) yra pagrindinė estrogeno forma jūsų organizme reprodukciniais metais. Tai pati stipriausia estrogeno forma.
• Estriolis (E3) yra pagrindinė estrogeno forma nėštumo metu.

Funkcija

Kokį vaidmenį estrogenas vaidina moterų reprodukcinei sveikatai ar DFAB?

Estrogenas, kaip ir visi hormonai, yra cheminis pasiuntinys. Jis nurodo jūsų kūnui, kada pradėti ir sustabdyti procesus, turinčius įtakos jūsų seksualinei ir reprodukcinei sveikatai. Šie procesai sukelia svarbius pokyčius jūsų kūne.

Lytinis brendimas

Estrogenų kiekis pakyla brendimo metu. Dėl padidėjimo atsiranda antrinių lytinių požymių, tokių kaip krūtys, ir keičiasi bendra kūno sudėtis (pvz., kreivės).

Mėnesinių ciklas

Kartu su jūsų smegenyse gaminamais hormonais (FSH ir LH) ir progesteronu estrogenas vaidina svarbų vaidmenį jūsų menstruaciniame cikle. Šie hormonai egzistuoja subtilioje pusiausvyroje, kad jūsų mėnesinės būtų reguliarios. Estrogenas vaidina svarbų vaidmenį ovuliacijoje (kai jūsų kiaušidės išskiria kiaušinėlį) ir sutirština gimdos gleivinę (endometriumą), kad paruoštų ją nėštumui.

Nėštumas ir vaisingumas

Estrogeno pikas pasiekia kelias dienas iki ovuliacijos. Tai jūsų vaisingiausias laikotarpis. Tuo pačiu metu estrogenai plonina gimdos kaklelio gleives, o skysta sperma turi plaukti, kad pasiektų ir apvaisintų kiaušinėlį. Dėl šių estrogenų sukeltų pokyčių lengviau pastoti, jei turite lytinių santykių.

Nepriklausomai nuo to, kur esate savo menstruacinio ciklo metu, estrogeno buvimas leidžia patogiau turėti lytinių santykių. Tai išlaiko jūsų makšties sieneles storas, elastingas ir suteptas, sumažindamas skausmą, susijusį su įsiskverbiamu seksu.

Menopauzė

Estrogenų kiekis sumažėja perimenopauzės metu, prieš pat menopauzę. Perimenopauzė gali trukti keletą metų iki menopauzės. Menopauzė oficialiai prasideda, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių. Paprastai tai nutinka apie 51 metus. Menopauzės metu sumažėja estrogenų kiekis ir ovuliacija nebevyksta. Sumažėjęs estrogenų kiekis gali sukelti tokius simptomus kaip makšties sausumas, nuotaikos pokyčiai, naktinis prakaitavimas ir karščio bangos.

Menopauzės metu pirminis estrogenas jūsų organizme keičiasi iš estradiolio (E2) į estroną (E1).

Kokį vaidmenį estrogenas vaidina vyrų reprodukcinei sveikatai ar AMAB?

Estrogenai taip pat veikia reprodukcinę žmonių, kuriems gimimo metu priskiriami vyrai (AMAB), reprodukcinę sveikatą. Cislyčių vyrų, transseksualių moterų ir ne dvejetainių asmenų, turinčių varpą, estrogenai veikia lytinį potraukį ir gebėjimą pasiekti erekciją bei gaminti spermą.

Per mažas estrogeno kiekis gali sukelti mažą lytinį potraukį. Per didelis jo kiekis gali sukelti nevaisingumą ir erekcijos sutrikimus. Estrogeno perteklius gali sukelti ginekomastiją arba krūtų padidėjimą.

Jei gimimo metu esate priskirtas vyrui ir nerimaujate dėl savo estrogenų kiekio, pasitarkite su endokrinologu arba funkcinės medicinos specialistu.

Kokia yra estrogeno nereprodukcinė funkcija?

Estrogenai reguliuoja svarbius procesus jūsų skeleto, širdies ir kraujagyslių bei centrinės nervų sistemose, turinčius įtakos jūsų sveikatai. Estrogenas veikia:

• Cholesterolio lygis.
• Cukraus kiekis kraujyje.
• Kaulų ir raumenų masė.
• Apytaka ir kraujotaka.
• Kolageno gamyba ir drėgmė jūsų odoje.
• Smegenų funkcija, įskaitant jūsų gebėjimą sutelkti dėmesį.

Anatomija

Kur estrogenas yra organizme?

Reprodukciniais metais jūsų kiaušidės pagamina didžiąją dalį estrogenų. Jūsų antinksčiai (inkstų liaukos) ir riebalinis audinys (kūno riebalai) taip pat išskiria estrogeną. Placenta (organas, leidžiantis dalytis maistinėmis medžiagomis tarp tėvų ir vaisiaus) nėštumo metu išskiria estrogeną.

Kai jis išsiskiria, estrogenas keliauja per kraują, kol pasiekia jūsų kūno dalį, kurią reikia paskatinti veikti. Ten estrogenas jungiasi prie baltymo, vadinamo estrogeno receptoriumi, kuris skatina procesą. Estrogenų receptoriai yra visame kūne.

Sąlygos ir sutrikimai

Kokios yra bendros sąlygos ir sutrikimai, susiję su estrogenu?

Estrogenas vaidina svarbų vaidmenį daugelyje moterų sveikatos problemų. Kai kurie iš labiausiai paplitusių yra:

• Nervinė anoreksija: Tokios sąlygos kaip nervinė anoreksija yra susijusios su mažu estrogenų kiekiu. Per mažas estrogeno kiekis gali sukelti nereguliarias ir praleistas mėnesines (amenorėją). Žmonės, kurių kūno riebalai labai maži (modeliai, sportininkai) arba valgo netvarkingai, taip pat gali turėti mažai estrogenų.
• Krūties vėžys: Tyrimai parodė, kad padidėjęs estrogeno poveikis nepadidina krūties vėžio rizikos, tačiau gali pabloginti krūties vėžį, kai jis susiformuoja.
• Endometriozė: Estrogenai nesukelia endometriozės, tačiau estrogenai gali pabloginti endometriozės skausmą.
• Moterų seksualinė disfunkcija (FSD): Sumažėjęs estrogenų kiekis gali sukelti fizinius ir emocinius pokyčius, dėl kurių seksas tampa mažiau malonus. Tačiau estrogenai nelaikomi hormonų pakeitimu iki menopauzės.
• Fibrocistinės krūtys: Dėl svyruojančio estrogeno kiekio mėnesinių ciklo metu krūties audinys gali jaustis gumbuotas, jautrus ar nepatogus.
• Nevaisingumas: Mažas ir didelis estrogenų kiekis gali sutrikdyti jūsų menstruacinį ciklą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali būti mažas ir didelis estrogeno kiekis, gali būti susijusios su nevaisingumu.
• Nutukimas: Estrogeno lygis dažnai yra didesnis žmonėms, turintiems daugiau riebalų.
• Osteoporozė: Mažas estrogenų kiekis gali susilpninti jūsų kaulus, todėl jie lengviau lūžta ir lūžta.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS): PCOS yra būklė, kuri atsiranda, kai kiaušidės gamina per daug androgenų (hormonų, susijusių su vyrišku gimimu). Kartais su PCOS estrogeno lygis yra per didelis, palyginti su progesterono kiekiu.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas (taip pat žinomas kaip priešlaikinė menopauzė): Esant šiai būklei, kiaušidės per anksti nustoja gaminti kiaušinėlius (iki 40 metų amžiaus). Dėl to jūsų kiaušidės neišskiria organizmui reikalingo estrogeno.
• Priešmenstruacinis sindromas (PMS) ir priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD): Cikliniai hormonų pokyčiai, susiję su menstruacijomis, gali sukelti nemalonius fizinius simptomus ir nuotaikos pokyčius. Estrogeno sumažėjimas po ovuliacijos yra galima PMS ir PMDD priežastis.
• Turnerio sindromas: Turnerio sindromo atveju kiaušidės dažnai yra nepakankamai išvystytos, todėl estrogenų kiekis sumažėja. Dėl to žmonėms, turintiems šią būklę, krūtys gali neišsivystyti ir mėnesinės gali nebūti.
• Gimdos vėžys (endometriumo vėžys): Didelis estrogeno kiekis gali sukelti gimdos gleivinės susidarymą. Galų gale vėžio ląstelės gali pradėti augti.
• Gimdos fibroma ir polipai: Per didelis estrogenų kiekis gali būti susijęs su nevėžiniais navikais, vadinamais fibroidais arba polipais, kurie auga jūsų gimdoje.
• Makšties atrofija (atrofinis vaginitas): Per mažai estrogeno gali suplonėti ir išsausėti makšties gleivinė. Makšties atrofija dažniausiai pasireiškia menopauzės ir pomenopauzės metu.

Vykdomi tyrimai apie estrogeno vaidmenį esant kitoms kūno sistemoms veikiančioms sąlygoms. Pavyzdžiui, estrogenas buvo susijęs su kai kuriais endokrininiais sutrikimais ir virškinimo trakto ligomis.

Kokie yra normalūs estrogenų kiekiai?

Estrogeno lygis didėja ir mažėja visą gyvenimą. Svyravimas normalus. Pavyzdžiui, normalu, kad estrogenų kiekis pakyla brendimo metu ir mažėja artėjant menopauzei. Normalu, kad ovuliacijos metu estrogenų lygis didėja, kad jūsų kūnas galėtų pasiruošti nėštumui. Normalu, kad lygis menstruacijų metu nukrenta, kai nėštumo pokyčių nereikia.

Nuolat žemi arba aukšti lygiai gali reikšti pagrindinę būklę, kuriai reikia jūsų teikėjo dėmesio.

Kas atsitinka, kai estrogeno lygis nuolat mažėja?

Mažas estrogenų kiekis dažnai yra signalas, kad artėja menopauzė. Mažas estrogenų kiekis taip pat gali reikšti vaisingumo problemą, mitybos trūkumą, tokią būklę kaip Turnerio sindromas ir kt.

Simptomai gali būti:

• Krūties jautrumas.
• Silpni arba trapūs kaulai.
• Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas.
• Nereguliarios mėnesinės arba jų nėra.
• Skauda galvą, sunku susikaupti.
• Nuovargis, mieguistumas, miego sutrikimai.
• Nuotaikos pokyčiai, dirglumas ir depresija.
• Makšties sausumas, sukeliantis skausmingus lytinius santykius (dispareunija).

Kas atsitinka, kai estrogeno lygis yra nuolat aukštas?

Estrogeno perteklius jūsų organizme gali būti susijęs su keliomis ligomis: polipais, fibroidais, PCOS, endometriozės skausmu, kiaušidžių navikais ir kt. Jūsų lygis gali būti aukštas, nes turite per daug estrogeno, palyginti su kitu lytiniu hormonu – progesteronu. Vaistai, kuriuos vartojate, kurių sudėtyje yra estrogenų, gali sukelti per daug jo organizme.

Simptomai gali būti:

• Sumažėjęs lytinis potraukis.
• Svorio padidėjimas, ypač juosmens ir klubų srityje.
• Nereguliarios mėnesinės (neprognozuojamas laikas, lengvas ar stiprus kraujavimas).
• Su PMS ar PMDD susijusių simptomų pablogėjimas.

Kaip sužinoti savo estrogeno lygį?

Estrogeno testas gali išmatuoti estrono (E1), estradiolio (E2) arba estriolio (E3) kiekį. Jūsų paslaugų teikėjas atliks paprastą kraujo paėmimą ir nusiųs jį į laboratoriją analizei.

Kokie yra įprasti su estrogenais susijusių būklių gydymo būdai?

Pakaitinė hormonų terapija (HT) yra įprastas mažo estrogeno kiekio gydymas, ypač žmonėms, išgyvenusiems menopauzę. Naudojant HT, jūsų paslaugų teikėjas skiria mažas estrogeno dozes, kad padidintų jūsų lygį arba estrogeno ir progesterono derinį (arba sintetinę progesterono versiją, progestiną). Tačiau HT kelia pavojų ir tinka ne visiems. Pasitarkite su savo paslaugų teikėju, ar esate geras kandidatas į HT.

Priežiūra

Kaip išlaikyti sveiką estrogeno lygį?

Ne visada galite apsisaugoti nuo būklių, susijusių su hormonų disbalansu. Vis dėlto galite pritaikyti gerą praktiką, kad padėtumėte palaikyti bendrą sveikatą.

• Gauk pakankamai miego. Tinkamas ir nepertraukiamas miegas kiekvieną naktį padeda jūsų organizmui palaikyti sveiką hormonų lygį, reikalingą svarbioms funkcijoms atlikti.
• Valdykite savo stresą. Dėl didelio streso jūsų kūnas gali gaminti per daug streso hormonų kortizolio ir adrenalino. Streso hormonų perteklius gali sukelti hormonų disbalansą, kuris neigiamai veikia jūsų estrogenų kiekį.
• Atlikite reikiamą pratimų kiekį. Sveikas mankštos kiekis gali padėti reguliuoti, kiek valgote ir kiek kūno riebalų turite. Tai taip pat gali padėti jums geriau miegoti.
• Apribokite alkoholio vartojimą. Alkoholis gali padidinti estrogenų kiekį. Laikui bėgant, per didelis estrogeno poveikis gali padidinti vėžio riziką.
• Praktikuokite gerus mitybos įpročius. Stebėkite savo maistą, kad padėtumėte subalansuoti hormonus. Maisto produktų, kuriuose yra cukraus, sumažinimas ir maisto produktų, kuriuose yra daug skaidulų ir sveikųjų riebalų (riebalų, kurių yra alyvuogių aliejuje, riešutuose, sėklose ir žuvyje), vartojimas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Estrogenai yra esminė jūsų reprodukcinės sveikatos dalis ir apskritai jūsų sveikata. Natūralu, kad estrogenų lygis skiriasi priklausomai nuo jūsų amžiaus ir mėnesinių ciklo. Jei jie nuolat aukšti arba žemi, galite patirti nemalonių simptomų, kuriuos verta aptarti su savo paslaugų teikėju. Galimi gydymo būdai, kurie gali padėti, dažniausiai kontracepcija, gyvenimo būdo keitimas arba hormonų terapija po menopauzės.

Išvada, estrogenai yra svarbūs hormonai moterims, atliekantys įvairias funkcijas organizme. Jie reguliuoja menstruacinį ciklą, reprodukcinę sistemą ir kaulų stiprumą. Svarbu palaikyti teisingus estrogenų lygius organizme, nes disbalansas gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokiu kaip nevaisingumas ar hormonų priklausomi vėžiai. Išlaikant sveiką gyvenseną ir laikantis sveikos mitybos bei reguliaraus fizinio aktyvumo, galima išvengti estrogenų disbalanso ir išlaikyti gerą sveikatą.