Anginofobija: apibrėžimas, simptomai ir gydymas

Anginofobija yra baimė dėl širdies skausmo ir galimos širdies ligos. Tai gali būti labai įtakojantis psichologinis sutrikimas, sukeliantis nerimą, paniką ir fizinę įtampą. Dažniausi simptomai yra širdies plakimas, prakaitavimas, galvos svaigimas ir kvėpavimo sunkumai. Gydymas paprastai apima terapiją ir vaistus, padedančius kontroliuoti simptomus. Svarbiausia suprasti, kad anginofobija yra gydoma būsena, o ne neįveikiama liga. Įveikus šias baimės jausmus, žmonės gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir atsikratyti psichologinių barjerų.

Apžvalga

Kas yra anginofobija?

Žmonės, sergantys krūtinės anginos fobija, bijo krūtinės anginos (krūtinės skausmo) arba užspringimo. „Fobija“ reiškia baimę, o „krūtinės angina“ lotyniškai reiškia užspringti, pasmaugti ar uždusinti.

Asmuo, sergantis krūtinės anginos fobija, labai bijo krūtinės spaudimo ar skausmo (krūtinės anginos) dėl deguonies trūkumo. Jie gali atsisakyti keliauti per toli nuo ligoninės, jei jiems prireiktų medicininės priežiūros.

Ko bijo žmogus, sergantis angiofobija?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vartoja žodį „krūtinės angina“, nurodydami krūtinės skausmą, kurį sukelia širdies kraujotakos stoka. Tai širdies ir kraujagyslių ligos požymis ir gali rodyti širdies priepuolį ar kitą rimtą problemą. Tačiau yra ir daug gyvybei nepavojingų, neširdinių krūtinės skausmo priežasčių.

Asmuo, sergantis krūtinės anginofobija, pernelyg nerimauja dėl galimų krūtinės skausmo priežasčių, tokių kaip:

• Užspringimas maistu, gėrimais ar vaistais.
• Širdies smūgis.
• Jų stemplės susiaurėjimas.
• Fizinis aktyvumas, sukeliantis dusulį ir širdies plakimą.
• Pasmaugimas.
• Uždusimas.

Kas yra fobija?

Fobijos yra labiausiai paplitęs nerimo sutrikimas. Fobija atsiranda, kai bijote kažko, kas greičiausiai nepakenks. Anginofobija yra specifinis fobinis sutrikimas, o tai reiškia, kad jūs bijote konkrečios situacijos. Sergant angiofobija, bijote krūtinės anginos (krūtinės skausmo ar spaudimo) dėl mažo deguonies kiekio.

Ar dažna yra angiofobija?

Sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių turi tam tikrą fobiją, pvz., krūtinės anginos fobiją. Daugelis žmonių gali pasilikti šią baimę sau arba gali neatpažinti, kad ją turi. Tačiau maždaug 1 iš 10 amerikiečių suaugusiųjų ir 1 iš 5 paauglių tam tikru savo gyvenimo momentu susidurs su specifiniu fobijos sutrikimu.

Simptomai ir priežastys

Kam gresia anginofobija?

Asmenims, sergantiems nerimo sutrikimu (anksčiau vadintu hipochondrija), gali būti didesnė tikimybė susirgti krūtinės angina. Ligos nerimo sutrikimas verčia manyti, kad turite rimtą sveikatos būklę, kai to nedarote.

Kiti anginofobijos rizikos veiksniai yra šie:

• Šeimos istorija: Jei vienas iš tėvų ar giminaičių turi fobiją ar nerimo sutrikimą, gali kilti didesnė rizika.
• Lytis: Moterys dažniau nei vyrai turi specifinį fobinį sutrikimą.
• Genetika: Tam tikri tyrimai rodo, kad dėl genų pasikeitimo (genų mutacijos) kai kurie žmonės labiau linkę į nerimą ar fobinius sutrikimus.

Kokios kitos fobijos yra susijusios su angiofobija?

Neįprasta turėti daugiau nei vieną fobiją. Paprastai tarp jų yra bendras ryšys. Pavyzdžiui, asmuo, kuris bijo krūtinės skausmo, taip pat gali turėti:

• Kardiofobija (širdies priepuolių baimė).
• Cibofobija (maisto ar gėrimų baimė).
• Nosofobija (baimė susirgti liga).
• Fagofobija (baimė nuryti).
• Farmakofobija (vaistų baimė).
• Pseudodisfagija (baimė užspringti).

Kas sukelia anginofobiją?

Neigiama patirtis vaikystėje ar pilnametystėje gali sukelti krūtinės anginofobiją. Pavyzdžiui, galbūt užspringai arba matėte, kad ką nors ištiko širdies priepuolis.

Taip pat galite būti labiau linkę vystytis šiai fobijai, jei:

• Turite tokias ligas kaip vainikinių arterijų liga arba aukštas kraujospūdis, dėl kurių padidėja širdies priepuolio rizika.
• Jūsų šeimoje yra buvę širdies problemų, įskaitant širdies priepuolius.
• Neteko mylimo žmogaus dėl širdies sutrikimų, užspringimo ar uždusimo.
• Pasunkėja rijimas (disfagija).
• Užspringsta maistu ar vaistais ir reikia padėti juos išjudinti.
• Sunku kvėpuoti dėl kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Jums gresia anafilaksija, sunki alerginė reakcija, galinti uždaryti kvėpavimo takus, arba jie yra patyrę.

Kokie yra anginofobijos simptomai?

Asmuo, sergantis krūtinės anginos fobija, mano, kad yra didesnė tikimybė mirti nuo krūtinės anginos ar užspringimo nei vidutinis žmogus. Jie gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis, nors to nėra.

Jie gali turėti:

• Krūtinės skausmas arba spaudimas.
• Rijimo ar kalbėjimo sunkumas.
• Šaltkrėtis.
• Galvos svaigimas ir galvos svaigimas.
• Pernelyg didelis prakaitavimas (hiperhidrozė).
• Širdies plakimas.
• Pykinimas.
• Dusulys (dusulys).
• Drebulys ar drebulys.
• Skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas (dispepsija).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama angiofobija?

Anginofobijos testo nėra. Šios fobijos nerasta Amerikos psichiatrų asociacijos psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM). Tačiau psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas, gali įvertinti simptomus, kad nustatytų konkretų fobinį sutrikimą.

Norint diagnozuoti konkretų fobinį sutrikimą, baimė turi:

• Būkite bent šešis mėnesius.
• Nedelsdami sukelkite simptomus, kai galvojate apie krūtinės anginą, užspringimą arba iš tikrųjų patiriate šiuos dalykus.
• Pakeiskite elgesį, kad sumažintumėte krūtinės skausmo ar užspringimo riziką.
• Įtakoja jūsų gebėjimą dirbti, bendrauti ir mėgautis gyvenimu.
• Viršyti tikrąjį pavojų.

Valdymas ir gydymas

Kas yra anginofobijos gydymas?

Psichikos sveikatos specialistas gali padėti įveikti krūtinės anginos baimę. Jums gali būti naudinga:

• Ekspozicijos terapija: Ši pokalbių terapija padeda daugumai, turinčių specifinių fobijų. Tai apima laipsnišką, nuolatinį poveikį situacijose, kurios sukelia simptomus. Laikui bėgant, jūs tampate nejautrus fobijos sukėlėjams.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT yra psichoterapijos (pokalbių terapijos) forma, padedanti pakeisti mąstymą apie veiksnius ir į juos reaguoti.
• Dialektinio elgesio terapija (DBT): CBT versija, ši terapija moko susidoroti su dėmesingumu ar meditacija. Jūs ateinate priimti savo reakcijas ir išmokti sveikų būdų, kaip užkirsti kelią baimei arba ją nuraminti.
• Vaistai: Vaistai nuo nerimo ir antidepresantai gali palengvinti simptomus gydymo metu. Šie vaistai taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems nerimo ir panikos sutrikimu.

Kokios yra anginofobijos komplikacijos?

Asmuo, sergantis krūtinės angina, gali kreiptis į gydytoją dėl neegzistuojančių problemų. Galite gauti nereikalingų testų, kurie gali būti įtempti ir brangūs.

Be to, didelė baimė ar fobija padidina riziką:

• Depresija, socialinė izoliacija ir mintys apie savižudybę.
• Panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Medžiagų vartojimo sutrikimas.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Turėtumėte paskambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei pasireiškia:

• Valgymo ar rijimo sunkumai, dėl kurių netikėtai krenta svoris.
• Panikos priepuoliai.
• Nuolatinis nerimas, trukdantis dirbti, kasdieniame gyvenime ar miegoti.
• Depresijos ar minčių apie savižudybę požymiai.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kas sukelia šią fobiją?
• Koks man geriausias gydymas?
• Kiek laiko man reikės terapijos?
• Ar vaistai gali padėti?
• Ar turėčiau stebėti komplikacijų požymius?

Anginofobija gali turėti įtakos jūsų santykiams, socialiniam gyvenimui ir karjerai. Galite praleisti smagią veiklą ar darbo galimybes, nes nerimaujate dėl krūtinės skausmo arba nenorite būti per toli nuo ligoninės. Psichoterapija arba pokalbių terapija yra veiksminga gydant specifinius fobinius sutrikimus, tokius kaip krūtinės angina. Vaistai taip pat gali padėti, ypač jei sergate nerimo sutrikimu ar panikos priepuoliais.

Išvada yra, kad anginofobija yra rimta psichologinė baimė, kuri sukelia intensyvų nerimą ir stresą. Simptomai gali būti įvairūs, nuo fizinės reakcijos iki panikos priepuolių. Svarbu suprasti, kad gydymas yra įmanomas ir sėkmingas, daugiausia naudojant terapiją ir vaistus. Svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir pradėti gydymą, kad būtų galima įveikti šią baimę ir grįžti į normalų gyvenimą be jokių vargų.