Mankšta yra svarbi sveiko gyvenimo dalis, kurios privalumai yra neįkainojami. Ji padeda palaikyti sveiką kūną, stiprina imuninę sistemą, gerina nuotaiką bei padeda išvengti įvairių ligų. Be fizinio aktyvumo sunku išlaikyti sveiką svorį ir gerą fizinę būklę. Mankšta taip pat skatina gerą kraujotaką, gerina miegą ir pagerina koncentraciją bei atmintį. Todėl reikia suprasti, kad mankšta nėra tik būdas atrodyti gerai, bet ir būdas išlikti sveikam ir jaunam ilgiau.
Teoriškai dauguma iš mūsų žino, kad mankšta yra naudinga mums. Žinome, kad tai gali padėti numesti svorio arba išlaikyti esamą svorį. Bet jei jūs kada nors kovojote su motyvacija treniruotis (*pakelia ranką*), jums gali prireikti priminimo, kad nors svorio metimas yra puikus, tai nėra vienintelė priežastis mankštintis.
Be to, šiandieniniame beprotiškame pasaulyje mes visi galėtume pasinaudoti šiek tiek įkvėpimo, kad mūsų sveikata būtų prioritetas!
Matthew Kampert, DO, dalijasi mankštos privalumais, kurie neapsiriboja svorio metimu. Laikykite keletą jų galinėje kišenėje, todėl kitą kartą, kai galvojate apie tai, kaip atsisakyti treniruotės, turėsite dar daugiau priežasčių tai padaryti.
Pratimų privalumai
Taigi, kokia yra reguliarių pratimų nauda? Tai ne tik gali suteikti daugiau energijos, bet ir pagerinti nuotaiką, padėti geriau išsimiegoti ir gyventi ilgiau (tai tik keletas). Štai keletas priežasčių, kodėl mankšta yra tokia svarbi.
Leidžia jaustis laimingesniems
Kas nemėgsta endorfinų antplūdžio po greito pasivaikščiojimo ar sukimosi pamokos?
Endorfinai yra hormonai, kurie mažina skausmą ir didina malonumą, sukuria bendrą gerovės ir pozityvumo jausmą. Taigi, prieš žvelgdami į savo entuziastingą kūno rengybos instruktorių, pagalvokite, kaip pastovi endorfinų būsena veikia organizmą.
Endorfinai taip pat veikia kaip natūralus skausmą malšinantis vaistas ir gali padėti sumažinti ilgalaikius skausmus. Reguliarus pratimas gali sustiprinti raumenis, sumažinti lėtinį skausmą ir traumų riziką.
Suteikia daugiau energijos
Fizinis aktyvumas padidina širdies susitraukimų dažnį ir skatina kraujotaką. Daugiau deguonies ir maistinių medžiagų jūsų raumenims reiškia didesnį energijos lygį. Ir nors atrodo keista, kad energijos eikvojimas iš tikrųjų gali suteikti jums daugiau energijos, mokslas patvirtina šį teiginį.
Vienas tyrimas parodė, kad 90% žmonių, kurie baigė reguliarią mankštos programą, pranešė apie didesnį nuovargį, palyginti su tais, kurie nesportavo. Kitą kartą, kai ketinate išgerti papildomą puodelį kavos, kad pajuodintumėte, pabandykite pasivaikščioti.
Skatina kokybišką miegą
Pratimai gali sumažinti streso ir nerimo lygį, todėl jausitės labiau atsipalaidavę ir stabilesni, o tai yra puiki miego zona.
Ir nors treniruotės taip pat gali pakelti kūno temperatūrą ir jaustis budresniu visą dieną, tai taip pat gali padėti jums geriau nukrypti, kai vidinė temperatūra vėl pradeda kristi.
Jei sportuojate lauke, vitamino D poveikis taip pat gali reguliuoti jūsų pabudimo ir miego ciklą. Tiesiog atidžiai stebėkite, kada mankštinatės ir kaip arti laikas miegoti.
Padeda kovoti su depresija
Tyrimai rodo, kad lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos atveju mankšta gali būti veiksmingas gydymas.
Pratimai padidina jūsų smegenų jautrumą serotoninui ir norepinefrinui, kurie palengvina depresijos jausmą.
Tačiau nemanykite, kad jums reikia pradėti treniruotis maratonui, kad gautumėte naudos.
Vienas tyrimas parodė, kad vos šešių savaičių jogos (be standartinio gydymo) pakako depresijai ir net nerimui sumažinti. Joga ir pilatesas taip pat sutelkia dėmesį į kvėpavimo pratimus, kurie gali sumažinti stresą ir paskatinti atsipalaiduoti.
Padeda išlaikyti stiprius raumenis ir kaulus
Senstant prarandame raumenų masę ir funkciją. Tačiau reguliariai mankštinantis gali sumažėti raumenų masės praradimas ir išlaikyti jėgą. Sportuodami mūsų kūnai išskiria hormonus, kurie padeda raumenims pasisavinti aminorūgštis ir skatina raumenų augimą.
Remiantis tyrimu, mankšta, kol esame jauni, padeda didinti kaulų tankį, o tai gali padėti išvengti osteoporozės senstant.
Sumažina lėtinių ligų riziką
Reguliarus pratimas gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ligos. Tai taip pat gali padėti, jei turite aukštą kraujospūdį ir aukštą cholesterolio kiekį.
Tiesiog pagalvokite, kaip mankštos trūkumas gali paveikti jūsų sveikatą. Tai gali sukelti daug pilvo riebalų (kuriuos, kaip žinome, sunku atsikratyti) ir yra susijęs su dideliu cholesterolio kiekiu, uždegimu, širdies ligomis, insultu ir diabetu.
Sumažina skausmą
Jei sergate lėtiniu nugaros skausmu, fibromialgija ar kitomis ligomis, kurios sukelia lėtinį skausmą, mankšta padeda sumažinti skausmą.
Tyrimai rodo, kad mankšta gali sumažinti skausmo stiprumą, taip pat pagerinti fizinę funkciją.
Pagerina jūsų smegenų sveikatą
Pratimai yra naudingi smegenų sveikatai palaikyti visiems, bet dar labiau tiems, kuriems gresia demencija ir Alzheimerio liga.
Judėjimas gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, gerina smegenų kraujotaką ir mažina uždegimą. Jis taip pat skatina hormonų, kurie skatina smegenų ląstelių augimą, gamybą.
Tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms mankšta taip pat gali paveikti hipokampą. Ši smegenų dalis yra svarbi atminčiai ir mokymuisi. Pratimai gali padėti jam augti, o tai gali pagerinti psichinę funkciją.
Pagerina odą
Iš treniruotės išpilto prakaito galite nepagalvoti, kad mankšta gali turėti teigiamos įtakos jūsų odai. Tačiau reguliarūs vidutinio sunkumo pratimai gali padidinti antioksidantų kiekį jūsų organizme.
Šie antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų, kurie gali pažeisti jūsų odą.
Pratimai taip pat padidina kraujotaką, o tai gali padėti kovoti su senėjimu.
Leidžia jaustis produktyvesniems
Izaokas Niutonas kažko užsiminė sakydamas: „Judantys objektai juda“. Nenuostabu, kad dėl endorfinų siurblio, pozityvumo ir padidėjusios energijos daugelis žmonių teigia, kad sportuodami jaučiasi produktyvesni.
Daktaras Kampertas sako, kad net tie, kurie išgyvena depresiją, mankštinasi geriau, net jei tai tik šiek tiek.
„Tai gali būti dėl judėjimo arba dėl to, kad žmogus iš tikrųjų atsistojo, išėjo iš namų ir kažką padarė“, – sako dr. Kampert.
Vis dėlto pasiekimo jausmas po treniruotės visada jaudinantis ir motyvuojantis. Be to, mankštinantis galite jaustis mažiau niūrūs ir dirglūs, o tai atveria kelią produktyvesnei dienai.
Pagerina seksualinį gyvenimą
Pratimai gali sustiprinti širdį, raumenis ir pagerinti lankstumą, o tai gali būti naudinga seksualiniam gyvenimui.
Tyrimai taip pat rodo, kad sportuojančių moterų po menopauzės lytinis potraukis padidėjo, o mankšta žymiai pagerino vyrų erekcijos funkciją.
Padeda išlaikyti svorį
Jei esate idealaus svorio, mankšta gali padėti įvairiais būdais. Be perteklinių kalorijų, kurios būtų laikomos riebaluose, treniruotės padeda išlaikyti raumenų masę ir atkurti raumenis.
Tai taip pat sumažina stresą ir gali padėti jums užmigti – visa tai lemia gerus valgymo pasirinkimus.
Padeda gyventi ilgiau
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja reguliariai mankštintis, kad pagerintų arba išvengtų tokių ligų kaip diabetas, širdies ligos, kai kurios vėžio formos ir nutukimas.
Tačiau tai taip pat palaiko jūsų kaulus, raumenis ir sąnarius, mažina cholesterolio kiekį ir kraujospūdį bei saugo jūsų psichinę sveikatą. Visi šie nuostabūs privalumai gali prisidėti prie vieno dalyko – gyventi ilgiau (ir jaustis gerai).
Kaip dažnai turėtumėte treniruotis?
Dabartinė suaugusiųjų fizinio aktyvumo gairė yra mažiausiai 30 minučių vidutinio intensyvumo mankštos penkias dienas per savaitę. Tačiau visi žinome, kad sportuoti ir lankytis sporto salėje lengviau pasakyti nei padaryti.
Mankštintis galite atlikdami šias veiklas:
- Eiti dvi mylias per 30 minučių.
- Dviračiu nuvažiuosite penkias mylias per 30 minučių.
- Plaukimo ratai 20 minučių.
- Pusantros mylios nubėgti per 15 minučių.
- Atlikite vandens aerobiką 30 minučių.
- Žaisti tinklinį 45 minutes.
- Žaisti krepšinį 20 minučių.
- Šokinėja virve 15 minučių.
- 15 minučių ėjimas laiptais.
- Automobilio plovimas nuo 45 minučių iki valandos.
- Sodininkystė 30–45 minutes.
- Grėbkite lapus 30 minučių.
- Šokiai 30 minučių.
Naudokite šiuos patarimus, kad įtrauktumėte mankštą į savo gyvenimą:
- Susiraskite mankštos draugą. Mažiau tikėtina, kad atsisakysite treniruotės, jei žinote, kad susitiksite su savo draugu sporto salėje. Suradę žmogų, su kuriuo galėtumėte mankštintis, tapsite atsakingi ir greičiausiai jausitės labiau atsidavę.
- Padarykite tai savo rutinos dalimi. Daugeliui žmonių prireikia nuo dviejų iki šešių savaičių, kad pradėtų reguliariai mankštintis. Ir nors pirmosios poros savaičių gali būti sunkiausios, kuo ilgiau tai darote, tuo labiau tai tampa jūsų kasdienės ar savaitės rutinos dalimi. Ilgainiui tai pradės jums tapti įprasta, pavyzdžiui, dantų valymas.
- Suplanuokite tai. Palikti treniruotę atsitiktinumui niekada nėra gera idėja. Daktaras Kampertas ragina žmones įsigyti fizinį sieninį kalendorių ir kiekvienai savaitei suplanuoti kelias dienas, kada jie ketina sportuoti.
- Raskite savo priežastį. Daugeliui žmonių pratimų programa yra skirta svorio metimui. Kitiems svarbu tapti sveikesniems, kad kovotų su ligomis. O kai kuriems kūno judinimas atrodo kaip terapija. Raskite priežastį, kodėl tai darote. Tada sunkiomis dienomis, kai paskutinis dalykas, kurį norite padaryti, yra judėti, įsigilinkite į savo protą ir naudokitės ja kaip motyvacija.
„Jei galėtume sumažinti mankštą, tai būtų geriausiai parduodamos tabletės pasaulyje“, – sako dr. Kampert.
Taigi iki tol svarbu stengtis išjudinti savo kūną. Galų gale, mes vieninteliai galime priimti sprendimą patys, tačiau nauda yra ilgalaikė.
Visi žinome apie fizinės veiklos svarbą, tačiau daugelis ignoruoja jos privalumus. 13 mankštos privalumai yra nepakeičiamas įrodymas, kad kasdieniniai treniruotės gali suteikti daugybę teigiamų pokyčių savo sveikatai ir gerovei. Kadangi mankšta gali stiprinti raumenis ir kaulus, sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę ir netgi padėti kontroliuoti svorį, nėra jokio abejingumo, kad būtent mankšta turėtų būti nedaloma mūsų kasdienybėje. Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas yra pagrindinis kelias į ilgą ir laimingą gyvenimą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus