Kraujagyslės yra esminė mūsų organizmo dalis, atliekanti svarbias funkcijas, kurios yra būtinos gyvybei. Jos atlieka svarbų vaidmenį kraujo tekėjimo sistemoje ir rūpinasi, kad deguonis bei maistingosios medžiagos būtų pristatomos į visas kūno ląsteles. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius kraujagyslių tipus, jų anatomiją, funkcijas ir sąlygas, kad geriau suprastume, kaip šios svarbios organo sudedamosios dalys veikia ir palaiko visas mūsų kūno sistemas.
Apžvalga
Kas yra kraujagyslės?
Kraujagyslės yra kanalai, kuriais kraujas teka visame kūne. Jie sudaro uždarą kilpą, panašią į grandinę, kuri prasideda ir baigiasi jūsų širdyje. Kartu širdies kraujagyslės ir kraujagyslės sudaro jūsų kraujotakos sistemą. Jūsų kūne yra apie 60 000 mylių kraujagyslių.
Yra trijų tipų kraujagyslės:
- Arterijos nešti kraują iš savo širdies.
- Venos nešti kraują atgal į širdį.
- Kapiliarai, smulkiausios kraujagyslės, jungia arterijas ir venas.
Kaip kraujas teka per jūsų kūną?
Štai kaip kraujas teka per jūsų kūną:
- Venos atneša kraują į dešinę širdies pusę.
- Plaučių arterijos perneša kraują į plaučius, kur jis gauna deguonies.
- Plaučių venos perkelia deguonies turtingą kraują į kairę širdies pusę.
- Aorta (pagrindinė jūsų kūno arterija) per daugelį arterijų šakų perneša kraują iš kairės širdies pusės į likusį kūną.
- Kapiliarai turi plonas sieneles, kurios leidžia deguoniui, maistinėms medžiagoms, anglies dioksidui ir atliekoms patekti per audinių ląsteles, į jas ir iš jų.
- Tada venos neša kraują atgal į jūsų širdį, ir procesas prasideda iš naujo.
Funkcija
Kokia yra kraujagyslių paskirtis?
Kraujagyslių funkcija yra tiekti kraują į jūsų kūno organus ir audinius. Kraujas aprūpina juos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, kurių reikia jų veiklai. Kraujagyslės taip pat neša atliekas ir anglies dioksidą iš jūsų organų ir audinių.
Kiekvienas kraujagyslių tipas atlieka skirtingas funkcijas:
- Arterijos: Šios stiprios, raumeningos kraujagyslės perneša deguonies turtingą kraują iš jūsų širdies į jūsų kūną. Jie atlaiko didelę kraujotakos jėgą ir spaudimą, bet neneša didelio kraujo kiekio. Bet kuriuo metu tik apie 10–15 % jūsų kūno kraujo yra jūsų arterijose.
- Arteriolės: Arterijos šakojasi į mažesnius kraujagysles, vadinamas arteriolėmis. Tiek arterijos, tiek arteriolės yra labai lanksčios. Jie tampa didesni ar mažesni, kad padėtų palaikyti jūsų kūno kraujospūdį.
- Kapiliarai: Šios mažos kraujagyslės turi plonas sieneles. Deguonis ir maistinės medžiagos iš kraujo gali judėti pro sienas ir patekti į organus bei audinius. Kapiliarai taip pat pašalina atliekas iš jūsų audinių. Kapiliaruose deguonis ir maistinės medžiagos pakeičiamos į anglies dioksidą ir atliekas.
- Venulės: Venos prasideda kaip mažos kraujagyslės, vadinamos venulėmis, ir palaipsniui didėja, kai jos yra šalia širdies. Venulės gauna kraują iš kapiliarų.
- Venos: Skirtingai nuo arterijų, venos neturi nešti didelio slėgio kraujo, tačiau jos turi nešti didelius kiekius deguonies pašalinto kraujo atgal į jūsų širdį. Plonos, mažiau elastingos sienelės padeda atlaikyti didelius kiekius ir mažą slėgį. Dauguma venų turi vožtuvus, kurie atsidaro ir užsidaro. Vožtuvai kontroliuoja kraujotaką ir palaiko kraujo tekėjimą viena kryptimi. Apie 75% jūsų kraujo yra jūsų venose.
Anatomija
Kur yra jūsų kraujagyslės?
Visame jūsų kūne yra kraujagyslės. Pagrindinė arterija yra jūsų aorta, kuri jungiasi su kairiąja širdies puse. Jis eina per krūtinę, diafragmą ir pilvą, išsišakodamas daugelyje sričių. Netoli jūsų dubens aorta išsišakoja į dvi arterijas, kurios tiekia kraują į apatinę kūno dalį ir kojas.
Pagrindinė jūsų kūno vena yra tuščioji vena. Viršutinė tuščioji vena yra viršutinėje dešinėje krūtinės dalyje. Jis neša kraują iš galvos, kaklo, rankų ir krūtinės atgal į širdį. Apatinė tuščioji vena yra šalia dešinės diafragmos pusės. Jis grąžina kraują iš kojų, pėdų, pilvo ir dubens į širdį.
Kaip atrodo kraujagyslės?
Kraujagyslės yra vamzdelio formos, tačiau retai eina tiesia linija. Kai kurie yra pakankamai dideli, kad matytųsi po oda. Jei jums kada nors buvo paimtas kraujas, galbūt pastebėjote venų vidinėje rankos pusėje. Jie gali atrodyti mėlyni po oda, net jei jūsų kraujas yra raudonas.
Kokio dydžio yra kraujagyslės?
Kai kurie, kaip ir aorta, turi platų skersmenį. Pavyzdžiui, normali pilvo aorta yra maždaug 2 centimetrų pločio (maždaug nikelio dydžio). Tačiau kitos kraujagyslės, pavyzdžiui, kapiliarai, yra itin mažos. Jie svyruoja nuo 2 iki 12 mikrometrų, o tai yra net mažiau nei žmogaus plauko skersmuo.
Iš ko sudarytos kraujagyslės?
Kraujagyslės turi tris audinio sluoksnius:
- Tunica intima: Vidinis sluoksnis supa kraują, kai jis teka per jūsų kūną. Jis reguliuoja kraujospūdį, apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo ir pašalina toksinus iš jūsų kraujo. Tai leidžia jūsų kraujui tekėti sklandžiai.
- Žiniasklaida: Viduriniame sluoksnyje yra elastinių pluoštų, kurie palaiko jūsų kraujo tekėjimą viena kryptimi. Žiniasklaida taip pat padeda indams plėstis ir susitraukti.
- Adventitia: Išoriniame sluoksnyje yra nervų ir mažų kraujagyslių. Jis tiekia deguonį ir maistines medžiagas iš jūsų kraujo į jūsų ląsteles ir padeda pašalinti atliekas. Tai taip pat suteikia kraujagyslėms jų struktūrą ir atramą.
Sąlygos ir sutrikimai
Kokios sąlygos ir sutrikimai veikia kraujagysles?
Įvairios problemos gali turėti įtakos jūsų kraujagyslėms, įskaitant:
- Aneurizma, išsipūtimas silpnoje arba pažeistoje arterijos dalyje. Aneurizmos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jei jie plyš (atsiplėšia), gali sukelti gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą.
- Arterinės ligos, įskaitant vainikinių arterijų ligą, miego arterijų ligą ir periferinių arterijų ligą (PAD). Šios ligos sukelia arterijų susiaurėjimą, dažniausiai dėl aterosklerozės.
- Aterosklerozė, tai yra apnašų (cholesterolio, riebalų ir kitų medžiagų) kaupimasis jūsų arterijose. Tai gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.
- Kraujo krešuliaiarba kraujo gumulėlių, susidarančių venų ar arterijų viduje. Krešuliai blokuoja kraujotaką ir gali sukelti giliųjų venų trombozę (GVT), plaučių emboliją, insultą arba arterijos okliuziją.
- Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, atsiranda, kai per daug jėgos veikia jūsų arterijų sieneles.
- Raynaud ligadėl ko arterijos, tiekiančios jūsų odą krauju, labai susiaurėja reaguojant į šaltą temperatūrą.
- Venų išsiplėtimasarba susisukusios ir išsiplėtusios venos, kurios dažniausiai susidaro kojose ar pėdose.
- Kraujagyslių apsigimimai, kurios yra nenormalios sankaupos arba jungtys tarp kraujagyslių. Tokios būklės kaip arterioveniniai apsigimimai dažnai yra įgimti (yra gimimo metu).
- Vaskulitas, kuris yra kraujagyslių uždegimas. Kraujagyslių sienelės gali sustorėti ir susiaurėti, todėl kraujas negali laisvai tekėti.
Kaip dažni kraujagyslių sutrikimai?
Kai kurie kraujagyslių sutrikimai yra labai dažni. Pavyzdžiui, beveik pusė visų suaugusiųjų JAV turi aukštą kraujospūdį. Tačiau kiti, pavyzdžiui, kraujagyslių apsigimimai, yra reti. Mažiau nei 1% gyventojų suserga šia liga.
Kas kenčia nuo kraujagyslių sutrikimų?
Jūsų rizika susirgti kraujagyslių ligomis padidėja, jei:
- Yra vyresni nei 65 m.
- Turi antsvorio/nutukimo.
- Sergate cukriniu diabetu ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
- Rūkyti.
- Nesportuokite.
- Sergate liga, kuri pažeidžia jūsų kraujagysles.
- Šeimoje yra buvę kraujagyslių sutrikimų.
Kokie yra kraujagyslių sutrikimų simptomai?
Įvairių tipų kraujagyslių sutrikimų simptomai labai skiriasi. Kai kurios, pvz., aneurizmos ar kraujagyslių apsigimimai, gali nesukelti simptomų, kol neišsivysto rimta problema.
Apskritai, verta pasikalbėti su gydytoju, jei pasireiškia:
- Odos spalvos pokyčiai, pvz., melsvas odos atspalvis.
- Kojų, pėdų, rankų ar plaštakų šaltis arba tirpimas.
- Sunkumai atliekant fizinę veiklą.
- Nuovargis.
- Skausmas krūtinėje, pilve, rankose ar kojose.
- Dusulys.
Kaip diagnozuojami kraujagyslių sutrikimai?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali naudoti įvairius tyrimus, kad nustatytų jūsų kraujagyslių problemas, įskaitant:
- Elektrokardiografija.
- Ultragarsas.
- Echokardiografija.
- Pratimų streso testas.
- KT skenavimas.
- MRT.
- Angiografija.
- Širdies kateterizacija.
- Pakreipto stalo testas.
Kaip gydomi kraujagyslių sutrikimai?
Kraujagyslių sutrikimų gydymas gali apimti:
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Galite sumažinti kraujagyslių sutrikimų riziką nerūkydami, mažindami alkoholio vartojimą, palaikydami sveiką kūno svorį ir vengdami nesveiko maisto.
- Vaistas: Kai kuriems žmonėms reikia vaistų, kad sureguliuotų kraujospūdį, sumažintų kraujo krešulių riziką arba sumažintų cholesterolio kiekį.
- Nechirurginės procedūros: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti nechirurgines intervencijas dėl kai kurių kraujagyslių sutrikimų. Šios minimaliai invazinės procedūros naudoja vaizdavimą, kad kateteriai (ploni, lankstūs vamzdeliai) būtų nukreipti į jūsų kraujagysles. Tai reiškia, kad jums nereikia didelės atviros operacijos. Intervencinėmis procedūromis galima gydyti kraujo krešulius, aneurizmas ir labai susiaurėjusias kraujagysles.
- Chirurgija: Jums gali prireikti atviros operacijos dėl kai kurių kraujagyslių ligų, kurios nepagerėja vartojant vaistus ar kitus nechirurginius gydymo būdus. Atviros operacijos metu chirurgas padaro pjūvį (pjūvį) jūsų odoje, kad pasiektų jūsų kraujagysles. Atvira operacija paprastai reikalauja bendrosios anestezijos ir buvimo ligoninėje.
Priežiūra
Kaip galiu išlaikyti savo kraujagysles sveikas?
Yra įvairių būdų, kaip pagerinti savo kraujagyslių sveikatą, įskaitant:
- Valgykite sveiką, subalansuotą mitybą, kurioje mažai natrio, cholesterolio ir sočiųjų riebalų.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Valdykite savo kraujospūdį.
- Mesti rūkyti.
- Sumažinti alkoholio vartojimą.
Papildomi bendri klausimai
Kada turėčiau paskambinti gydytojui?
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei pasireiškia:
- Sumišimas arba sunku kalbėti ir suprasti.
- Staigus tirpimas ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Staigus regėjimo praradimas
- Sunkus vaikščiojimas arba pusiausvyros problemos.
- Galvos svaigimas ar alpimas.
- Greitas širdies plakimas.
- Stiprus krūtinės, viršutinės nugaros dalies, rankų ar kojų skausmas.
- Staigus arba pasunkėjęs dusulys.
- Kojų rankų edema (tinimas).
Kraujagyslės perneša kraują iš jūsų širdies į likusį kūną. Jie būtini norint užtikrinti, kad jūsų organai ir audiniai gautų deguonies ir maistinių medžiagų, kurių jiems reikia. Tačiau kraujagyslėse gali atsirasti problemų, tokių kaip užsikimšimas ar išsiplėtimas. Sunkūs kraujagyslių sutrikimai gali būti pavojingi gyvybei. Laikydamiesi sveiko gyvenimo būdo, galite išlaikyti gerą kraujagyslių būklę.
Aptardami kraujagysles, svarbu paminėti jų įvairius tipus, anatomiją, funkcijas ir sąlygas. Kraujagyslės yra svarbios žmogaus organizme, nes jose cirkuliuoja kraujas, kuris aprūpina visas kūno ląsteles deguonimi ir mitybinėmis medžiagomis. Svarbu žinoti, kad kraujagyslių sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl būtina rūpintis savo kraujagyslių būkle. Supratę kraujagyslių svarbą ir struktūrą, galime prisidėti prie savo sveikatos palaikymo ir gerovės išlaikymo.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus