Vasovagalinė sinkopė yra dažnas sąlyga, kurią sukelia staigūs kraujospūdžio ir širdies ritmo pokyčiai. Tai gali pasireikšti galvos svaigimu, silpnumu, prakaitavimu ar net sąmonės netekimu. Dažniausiai sinkopės priežastys yra emociniai ar fiziniai stresai, ilgas stovėjimas ar netgi dehidratacija. Gydymas gali būti įvairus, nuo paprastų gyvenimo būdo pakeitimų iki vaistų vartojimo ar net chirurginių procedūrų. Svarbu konsultuotis su gydytoju ir laikytis jo nurodymų, kad būtų išvengta besąmonės priepuolių ateityje.
Vasovagalinė sinkopė įvyksta, kai normalus jūsų kūno gebėjimas kontroliuoti kraujospūdį neveikia taip, kaip turėtų, todėl jūs apalpstate. Vasovagalinė sinkopė yra labiausiai paplitęs refleksinės sinkopės tipas, kuris įvyksta automatiškai dėl priežasčių, kurių negalite kontroliuoti.
Apžvalga
Kas yra vazovagalinė sinkopė?
Vazovagalinė sinkopė (tariama „vay-so-vay-gal sin-co-pee“) įvyksta, kai staiga sumažėja kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, todėl apalpstate arba apalpstate.
Vasovagalinė sinkopė yra labiausiai paplitęs refleksinės sinkopės tipas, kuris įvyksta automatiškai dėl priežasčių, kurių negalite kontroliuoti. Jis taip pat kartais vadinamas neurokardiogeniniu sinkopu, nes jį sukelia veiksniai, susiję su širdimi, smegenimis arba abiem.
Kam gresia vazovagalinė sinkopė?
Vienas iš 3 žmonių bent kartą gyvenime patirs vazovagalinį alpimą ir tai gali nutikti visų amžiaus grupių žmonėms. Jaunesniems nei 40 metų žmonėms vazovagalinė sinkopė sukelia maždaug 85% visų apalpimo ar alpimo atvejų. Vyresnio amžiaus žmonėms tai sudaro apie pusę šių atvejų.
Žmonėms, turintiems sutrikimų, turinčių įtakos jų autonominei nervų sistemai, pvz., Parkinsono liga, vazovagalinė sinkopė labai mažai tikėtina. Taip yra todėl, kad jų būklė sutrikdo normalias nervų sistemos funkcijas.
Galimos priežastys
Kas sukelia vazovagalinį sinkopą?
Vasovagalinė sinkopė yra refleksinė reakcija į kažką, kas vyksta aplink jus, tačiau refleksas yra per stiprus arba įvyksta netinkamu laiku. Visa tai prasideda jūsų nervų sistemoje.
Dalis jūsų nervų sistemos veikia jums apie tai negalvojant. Tai vadinama jūsų autonomine (auto-nom-ick) nervų sistema ir turi du pagrindinius posistemius:
- Tai valdo jūsų atsakymą „kovok arba bėk“. Tai viskas apie greitį, refleksus, jėgą ir jūsų saugumo išsaugojimą. Kai jūsų simpatinė nervų sistema yra aktyvi, jūsų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis pakyla ir esate pasirengęs greitiems veiksmams.
- Tai valdo jūsų „poilsio ir virškinimo“ atsaką. Jis orientuotas į nesvarbius procesus, įskaitant valgymą, virškinimą ir kitas kūno funkcijas. Kartais tai vadinama „maitinimo ir veisimo“ reakcija, nes ji taip pat aktyvi seksualinio susijaudinimo metu. Vienas iš pagrindinių šios sistemos nervų yra klajoklis nervas, kuris kontroliuoja jūsų širdį ir kraujospūdį.
Įprastomis aplinkybėmis šios dvi sistemos subalansuoja viena kitą. Šis balansavimo veiksmas apima refleksus, kuriuos vysto jūsų kūnas. Pagalvokite apie šiuos refleksus kaip apie kompiuterinę programą, kuri praneša skirtingoms jūsų kūno sistemoms: „Jei taip atsitiks, turėtumėte tai padaryti“.
Jei jūsų klajoklis nervas tampa per aktyvus, širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis gali sumažėti per daug arba per greitai (arba abu). Jei jūsų kraujospūdis per daug nukrenta, tai sukelia vazovagalinės sinkopės „priepuolį“ ir jūs apalpstate, nes nepakankamai priteka kraujo į jūsų smegenis.
Kaip jaučiasi ar atrodo vazovagalinė sinkopė?
Dažniausiai vazovagalinė sinkopė atsiranda stovint arba sėdint. Tai retai pasitaiko, jei gulite. Tai būdinga specifiniams veiksniams, pvz., kraujo paėmimui.
Trumpas laikotarpis prieš pat vazovagalinį alpimą gali įvykti tada, kai labiausiai tikėtina, kad turite simptomų. Šis laikotarpis vadinamas prodromu (rimas su „kupolu“) ir rečiau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Vasovagalinės sinkopės prodromo atpažinimas gali būti gyvybiškai svarbi priemonė siekiant išvengti sužalojimų.
Dažni simptomai, atsirandantys likus maždaug 30–60 sekundžių iki priepuolio, yra šie:
- Apsvaigimas, galvos svaigimas ar pykinimas.
- Staiga „karščio banga“ arba šilumos jausmas.
- Blyški oda.
- Staigus nuovargio jausmas.
- Žiovulys.
- Gausus prakaitavimas
- Lėtas pulsas.
Prasidėjus priepuoliui, gali įvykti šie dalykai:
- Sąmonės netekimas ir kritimas ant žemės, paprastai ne ilgiau kaip 15 sekundžių.
- Akys lieka atviros, bet susisuka ir vėl į galvą.
- Trūkčiojantys judesiai, kurie kartais gali būti supainioti su priepuoliu.
- Šlapimo pūslės kontrolės praradimas.
- Kvėpavimas nenutrūksta (tai gali atsitikti gyvybei pavojingomis sąlygomis).
Kai tik atsigausite, paprastai greitai atsigausite (maždaug per 20–30 sekundžių). Dezorientacija ar sumišimas nevyksta arba trunka ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Taip pat gali atsirasti:
- Nerimas ar nervingumas.
- Galvos svaigimas.
- Galvos skausmas.
- Pykinimas.
- Blyški oda.
- Prakaitavimas.
- Ragina naudotis vonios kambariu.
- Kitas sinkopės priepuolis, ypač jei stovite per 30 minučių nuo pirmojo priepuolio.
Dažni veiksniai, sukeliantys šią būklę
Vasovagalinę sinkopę beveik visada sukelia kažkas, kas vyksta jums ar aplinkui. Įprasti paleidikliai:
- Adatos arba medicinos instrumentai. Dėl vazovagalinės sinkopės žmonės dažniausiai nualpsta, kai jiems paimamas kraujas arba kai jie duoda kraujo. Kai kurie žmonės taip pat apalpsta pamatę tam tikrus medicinos įrankius ar instrumentus, pavyzdžiui, skalpelius.
- Matyti kraują. Apalpimas pamačius kraują taip pat yra dažna vazovagalinės sinkopės priežastis.
- Stresas, nerimas ar emocinis sutrikimas. Dėl stiprių emocijų, ypač slegiančių, žmogus gali apalpti nuo vazovagalinio sinkopės.
- Nuovargis ar išsekimas. Per didelis krūvis, net ir per ilgai stovint, gali pakakti, kad žmogus apalptų.
Du pagrindiniai refleksinės sinkopės tipai yra panašūs į vazovagalinę sinkopę. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad priežastis lengviau nustatyti.
- Karotidinio sinuso sindromas. Tai dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų vyrams. Dėl šio reflekso jūs apalpstate, kai spaudžiate kaklą. Tai gali atsitikti skutimosi metu, dėvint griežtą apykaklę arba tam tikru būdu pasukant kaklą.
- Situacinė sinkopė. Ši grupė apima refleksinį sinkopą, kuris yra nuspėjamas ir įvyksta tam tikros veiklos ar situacijose. Keli situacinio sinkopės pavyzdžiai yra alpimas šlapinantis, tuštinant, kosint, ryjant arba po valgio.
Priežiūra ir gydymas
Ką daryti netikėtai nualpus?
Jei netikėtai nualpote, turite nedelsiant gauti greitąją medicinos pagalbą. Sunkios ar gyvybei pavojingos būklės gali sukelti sinkopę. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų nedelsdamas jus apžiūrėti, kad nustatytų, ar dėl sunkesnės būklės apalpote.
Taip pat labai svarbu kreiptis į gydytoją po apalpimo, jei susitrenkėte galvą (net tik nežymiai). Žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, visada turėtų kreiptis į gydytoją po kritimo, nes jiems yra daug didesnė vidinio kraujavimo rizika.
Kiek rimta yra vazovagalinė sinkopė?
Vasovagalinė sinkopė pati savaime beveik niekada nėra pavojinga gyvybei. Taip yra todėl, kad tai sukelia refleksas, kurį turėtų turėti jūsų kūnas. Refleksas tiesiog vyksta per stipriai arba netinkamu laiku.
Tačiau apalpimas be įspėjimo gali susižaloti – dėl kritimo arba priklausomai nuo to, ką tuo metu darote. Taip pat svarbu atsiminti, kad daugelis rimtų ar gyvybei pavojingų būklių taip pat gali sukelti apalpimą. Jei nesate apalpę, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl apalpote, arba atmesti rimtesnę problemą.
Kaip diagnozuojama vazovagalinė sinkopė?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat tikriausiai užduos klausimų apie tai, kas galėjo sukelti jūsų alpimą. Turėtumėte paminėti visus neseniai pastebėtus sveikatos pokyčius ar neįprastus simptomus, net ir tuos, kurie neatrodo svarbūs. Tai gali padėti jūsų paslaugų teikėjui tiksliai diagnozuoti, dėl ko nualpote.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali atlikti šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimai. Keletas sąlygų, kurios gali sukelti alpimą, pvz., mažas geležies kiekis kraujyje (anemija), gali būti nustatomos atliekant kraujo tyrimą.
- Elektrokardiograma (EKG arba EKG). Šis testas matuoja elektrinį aktyvumą jūsų širdyje. Tai gali padėti nustatyti, ar apalpote dėl širdies problemos.
- Elektroencefalograma (EEG). Šis testas matuoja elektrinį aktyvumą jūsų smegenyse. Tai gali padėti nustatyti, ar apalpote dėl traukulių, kuriuos sukėlė epilepsija ar širdies liga.
- Pakreipiamo stalo testas. Atliekant šį testą jūs gulite ant stalo, kuris tada pakreiptas aukštyn. Pacientai, sergantys vazovagaline sinkope, šio tyrimo metu gali apalpti arba pradėti apalpti.
- Hemodinamikos testas. Šiame tyrime naudojamas atsekamoji medžiaga, kuri yra į organizmą įšvirkščiama medžiaga. Šis žymeklis matomas specialaus tipo rentgeno spinduliuose, vadinamuose gama kamera, ir leis jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui pamatyti, kaip cirkuliuoja jūsų kraujas. Tai gali būti ypač naudinga ieškant problemų, dėl kurių alpstate, nes kraujas cirkuliuoja netinkamai.
Kaip gydoma vazovagalinė sinkopė?
Dauguma žmonių, sergančių vazovagaliniu sinkopu, pasveiks patys, tačiau kai kuriems gali prireikti IV skysčių (ypač jei jie yra dehidratuoti).
Kiti gydymo būdai, kurie gali būti naudojami, yra šie:
- Vaistai: kai kurie vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio gali padėti žmonėms, sergantiems vazovagaliniu sinkopu.
- Širdies stimuliavimo prietaisai: labai retais atvejais žmonėms, kuriems yra vazovagalinis sinkopė, gali prireikti širdies stimuliatoriaus ar kito implantuoto prietaiso, kuris padėtų jiems išvengti apalpimo dėl pauzių širdies plakime.
- Švietimas ir vengimas: žinant, kas sukelia vazovagalinį alpimą, galite to išvengti arba bent jau būti tam pasiruošę. Šios žinios taip pat gali padėti jums veikti prieš apalpimą ir galbūt visiškai išvengsite alpimo.
Ką dar galiu padaryti dėl vazovagalinės sinkopės?
Daugelis žmonių, sergančių vazovagaliniu sinkopu, gali apriboti jo poveikį savo gyvenimui, ypač kai išmoksta atpažinti priepuolio simptomus. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti jums sužinoti daugiau apie šiuos dalykus:
Simptomų atpažinimas
Žinodami, kaip jaučiatės prieš ištinkant priepuolį, galite atsisėsti arba atsigulti, kad nenukentėtų, jei kristumėte.
Antisinkopės metodai
Jei atpažinsite priepuolį prieš jam įvykstant, galbūt galėsite jį sustabdyti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali išmokyti jus metodų, kaip išlaikyti pakankamai aukštą kraujospūdį, kad neprarastumėte apalpimo. Jie apima:
- Putplasčio ar guminio kamuoliuko suspaudimas. Taip sugniaužęs kumštį gali padėti išlikti sąmoningam.
- Rankų įtempimas. Susukite abi rankas taip, lyg ką nors laikytumėte, dėvėdami kumštines pirštines. Tada viena ranka nukreipta delnu žemyn, o kita – delnu į viršų, sukabinkite sulenktas rankas. Kai gerai sukibsite, pabandykite atitraukti rankas.
- Kojų kirtimas. Ši technika yra patogi, jei nerandate vietos atsisėsti. Stovėdami sukryžiuokite kojas taip, kad vienas kelias būtų už kito. Įsitikinkite, kad galite išlaikyti pusiausvyrą ir tada įtempti kojų, pilvo ir sėdmenų raumenis. Dėl to kraujas jūsų kūne yra aukštesnis, o tai gali neleisti jums apalpti.
Ar vazovagalinė sinkopė kada nors praeina?
Labai dažnai žmonės vazovagalinį apalpimą patiria tik kartą gyvenime. Tačiau kai kuriems žmonėms, turintiems specifinių veiksnių, vazovagalinė sinkopė gali pasireikšti visą likusį gyvenimą. Žmonėms, kuriems pasikartoja vazovagalinės sinkopės priepuoliai, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasakyti daugiau apie tai, ko tikėtis.
Kada skambinti gydytojui
Kada vazovagalinę sinkopę turėtų gydyti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas?
Turėtumėte pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei atsitiktų bet kuris iš šių atvejų:
- Jei niekada anksčiau neturėjote vazovagalinės sinkopės ir apalpote.
- Jei niekada anksčiau neturėjote vazovagalinio apalpimo ir kelis kartus beveik apalpote.
- Jei jums buvo diagnozuotas vazovagalinis sinkopė ir jūsų priepuolio simptomai pasikeičia arba priepuoliai padažnėja.
Vasovagalinė sinkopė gali sutrikdyti jūsų gyvenimą ir sukelti baimę bei nerimą. Tačiau jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jus nuraminti ir suteikti patarimų bei išteklių. Jų tikslas – padėti jums prisitaikyti prie jūsų būklės, kad jums nereikėtų nustoti gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Išvada yra tokia, kad vasovagalinė sinkopė yra dažnas ir nepatogus sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant galvos svaigimą, silpnumą ir net sąmonės netekimą. Priežastys gali būti įvairios, įskaitant emocinį stresą ir stovėjimą ilgą laiką. Svarbu konsultuotis su gydytoju, nes tinkamas gydymas gali padėti pagerinti paciento būklę ir sumažinti pasikartojimo tikimybę. Svarbu gerai valgyti, gerti pakankamai vandens ir vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, kad būtų išvengta tokių epizodų ateityje.
Galbūt jus domina:
Kaip išvengti vidurių užkietėjimo jūsų vaikams
Ar turėtumėte išbandyti „Sleepy Girl Mocktail“?
Virusinis hepatitas
Kas yra „Goblino režimas“ ir ar jis sveikas?
Dviprasmiški lytiniai organai: apibrėžimas ir priežastys
Kas yra kraujotakos ribojimo mokymas?
Mortono neuroma: priežastys, simptomai ir gydymas
Kas yra keršto atidėliojimas prieš miegą?