Disociatyvi fuga: kas tai yra, priežastys, simptomai ir gydymas

Disociatyvi fuga yra psichinė būsena, kurioje žmogus patiria atminties bloką arba praranda suvokimą savo tapatybės ar gyvenimo patirties dėl stipraus traumos. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip atminties problemas, jausmų slopinimas ar ekstremalus emocinis atotrūkis nuo tikrovės. Gydymas gali būti sudėtingas ir apima terapiją, vaistus ar kitas intervencijas, siekiant padėti žmogui susidoroti su šia būsena ir sugrąžinti savo gyvenimą atgal į normalią būseną.

Disociatyvi fuga yra simptomas, kai atminties praradęs žmogus keliauja ar klajoja. Dėl to žmogus atsiduria nepažįstamoje aplinkoje ir neprisimena, kaip ten pateko. Šis simptomas dažniausiai pasireiškia esant sunkioms traumoms sukeltoms sąlygoms. Žmonės dažniausiai atgauna prisiminimus, tačiau beveik visada reikia psichikos sveikatos priežiūros, kad padėtų jiems visiškai pasveikti.

Apžvalga

Kas yra disociatyvi fuga?

Disociatyvi fuga yra laikina būsena, kai žmogus praranda atmintį (amneziją) ir atsiduria netikėtoje vietoje. Žmonės, turintys šį simptomą, negali prisiminti, kas jie yra, ar išsamios informacijos apie savo praeitį. Kiti pavadinimai yra „fuga“ arba „fugos būsena“.

Amerikos psichiatrų asociacija Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, Penktasis leidimas fuga įvardija kaip disociacinių sutrikimų simptomą. Prieš tai ekspertai šį simptomą laikė atskira būkle.

Kaip atrodo fugų būsenos ir kiek jos trunka?

Terminas „fuga“ kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio pabėgimą arba pabėgimą, todėl šis simptomas apima keliavimą ar klajojimą. Žmonės, patyrę fugos būseną, paprastai negali atpažinti savo atminties spragų, kol neturi įrodymų, kad kažko neprisimena. Žmonės, turintys šį simptomą, gali netyčia keliauti į konkrečias vietas arba klajoti. Dažnai jie išeina iš fugos būsenos ir jaučiasi sutrikę, nes neprisimena, kaip atsidūrė ten, kur yra.

Fugos būsenos gali trukti kelias valandas arba gali trukti kelias dienas ar net mėnesius. Kai fugos būsenos trumpesnės, kitiems sunkiau pastebėti jų požymius, nes žmonėms, turintiems tokią padėtį, gali atrodyti, kad jie vėluoja arba visai nedalyvauja įprastuose atėjimuose ir išvykose. Kai fugos būsenos ilgesnės, žmonės gali atsidurti toli nuo įprastos aplinkos. Jie gali pabandyti įgyti naują tapatybę ir susikurti sau naują gyvenimą, kuris gali tęstis tol, kol grįš prisiminimai.

Galimos priežastys

Kokios yra dažniausios disociacinės fugos priežastys?

Disociatyvios fugos greičiausiai atsiranda dėl dviejų sąlygų – disociacinės amnezijos ir disociatyvaus tapatybės sutrikimo.

Disociacinė amnezija

Disociacinė amnezija yra atminties praradimo tipas, kai žmogus negali pasiekti tam tikrų prisiminimų. Paprastai tai atsitinka dėl vieno ar kelių sunkių traumų. Atminties praradimas įvyksta kaip gynybos mechanizmas, apsaugantis žmogų nuo nerimą keliančių ar skausmingų įvykių prisiminimo. Taip pat gali nutikti ir dėl nuolatinės įtampos, ypač kai žmogus susiduria su staigiais gyvenimo pokyčiais, įskaitant santykių nutraukimą, finansinius ar darbo rūpesčius ar mylimo žmogaus netektį.

Ši būklė pasireiškia maždaug 1,8 % gyventojų ir daug dažniau pasitaiko žmonėms, gimimo metu laikomiems moterimis (ji pasireiškia 1 % paskirtų vyrų ir 2,6 % priskirtų moterų). Ši būklė dažniausiai pasireiškia kartu su disociatyviu tapatybės sutrikimu, tačiau fuga nėra įprasta tik su šia liga.

Disociatyvus tapatybės sutrikimas

Disociatyvus tapatybės sutrikimas (DID) kadaise buvo žinomas kaip „daugialypės asmenybės sutrikimas“, tačiau ekspertai šio pavadinimo nebenaudoja. Pagrindinis to požymis – turėti dvi ar daugiau asmenybių, dėl kurių žmogus jaučiasi apsėstas arba nebevaldo savo minčių ar veiksmų. Kai kuriais atvejais asmenybės turi skirtingus balsus, elgesį ir prisiminimus.

Žmonės, sergantys šia liga, beveik visada ją patiria dėl sunkių traumų vaikystėje, pvz., emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos. Asmenybės paprastai vystosi kaip gynybos mechanizmas nuo tos traumos. DID paveikia apie 1,5% žmonių, nors kyla ginčų dėl šio sutrikimo dažnumo. Disociatyvi fuga būdinga šiam sutrikimui, nes skirtingos asmenybės paprastai nesidalija prisiminimais.

Priežiūra ir gydymas

Kaip gydoma disociatyvi fuga?

Disociatyvus fuga gydymas priklauso nuo to, kas jį sukelia.

• Disociacinė amnezija: Kai priežastis yra disociacinė amnezija, šios būklės gydymas paprastai apima gydymą, padedantį atkurti trūkstamus prisiminimus. Atminties atkūrimo terapija gali apimti tokius metodus kaip hipnozė. Kai jūsų prisiminimai sugrįš (iš dalies arba visiškai), jums greičiausiai reikės terapijos, kuri padėtų apdoroti pradinę traumą.
• Disociatyvus tapatybės sutrikimas: Kai ši būklė yra už disociatyvios fugos, gydymas paprastai apima terapiją, padedančią asmenybėms susilieti ir vėl prisijungti prie jas turinčio asmens. Tai taip pat gali apimti gydymą ir vaistus nuo kitų simptomų, tokių kaip depresija ar nerimas.

Ką galiu padaryti namuose, kad pašalinčiau šį simptomą?

Disociatyvi fuga yra problema, kurios neturėtumėte bandyti savarankiškai diagnozuoti ar gydyti namuose ar savarankiškai. Taip yra todėl, kad šis simptomas yra retas ir atsiranda esant tokioms sąlygoms, kurias sunku patikrinti ir diagnozuoti net apmokytam, patyrusiam psichikos sveikatos priežiūros specialistui. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turėtų įvertinti bet kokį jūsų atminties trūkumą ar spragą. Taip yra todėl, kad atminties praradimas yra dažnas medicininių ir smegenų ligų simptomas, kai kurios iš jų yra pavojingos ar net pavojingos gyvybei.

Žmonės, sergantys fuga, dažnai jaučiasi labai nusiminusi arba sutrikę, kai grįžta prisiminimai, ypač kai jie grįžta staiga. Tai gali sukelti didžiulį nerimo ar depresijos jausmą. Žmonėms, turintiems šį simptomą, taip pat reikia profesionalios psichikos sveikatos priežiūros, kuri padėtų jiems susidoroti su traumos, sukėlusios fugos būseną (-es) padarinius.

Daugiau nei 70% žmonių, sergančių disociaciniu tapatybės sutrikimu, bando nusižudyti. Disociacinė amnezija taip pat turi didelę savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti riziką. Kadangi savižudybės rizika yra tokia didelė, žmonėms, turintiems šią savižudybę, reikia pagalbos iš paslaugų teikėjų, turinčių reikiamą išsilavinimą, išsilavinimą ir kvalifikaciją.

Kaip gauti pagalbos kilus mintims apie savęs žalojimą ar savižudybę

Turėtumėte gauti skubią pagalbą, jei kyla nerimą keliančių minčių apie savęs žalojimą, įskaitant mintis apie savižudybę arba kenkiant kitiems. Jei turite panašių minčių, galite skambinti bet kuriuo iš šių telefonų:

• Savižudybių ir krizių gyvenimo linija (Jungtinės Amerikos Valstijos). Norėdami paskambinti šia linija, surinkite 988.
• Vietinės krizės linijos. Psichikos sveikatos organizacijos ir centrai jūsų vietovėje gali pasiūlyti išteklių ir pagalbos krizių atvejais.
• 911 (arba jūsų vietinės pagalbos tarnybos numeris): Turėtumėte skambinti 911 (arba vietinių pagalbos tarnybų numeriu), jei manote, kad esate ++nedelsiant++ pavojus susižaloti. 911 linijų operatoriai ir dispečeriai dažnai gali padėti žmonėms, patekusiems į tiesioginį pavojų dėl sunkios psichinės krizės, ir atsiųsti pirmuosius gelbėtojus. Jei manote, kad kažkas, kurį žinote, gali bandyti susižaloti arba bandyti nusižudyti, taip pat turėtumėte skambinti 911 arba vietinės pagalbos tarnybos numeriu.

Kaip galima išvengti disociacinės fugos?

Disociatyvi fuga atsiranda nenuspėjamai, todėl jos išvengti neįmanoma.

Kada skambinti gydytojui

Kada disociatyvią fugą turėtų gydyti gydytojas ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas?

Disociatyvi fuga yra simptomas, pasireiškiantis labai sudėtingais sutrikimais, kuriuos sunku diagnozuoti ir gydyti. Dėl šios priežasties kvalifikuotas paslaugų teikėjas visada turėtų gydyti šį simptomą ir susijusias sąlygas.

Daugeliu atvejų žmonės su disociatyvia fuga atgaus prisiminimus patys. Tačiau kadangi prisiminimai dažniausiai būna susiję su sunkia trauma, žmonėms, turintiems šį simptomą, beveik visada reikia profesionalių psichikos sveikatos paslaugų, kurios padėtų jiems susidoroti su traumos padariniais.

Disociatyvi fuga yra nedažnas retos, sunkios psichinės sveikatos būklės simptomas, o žmonėms, turintiems šį simptomą, jis dažnai išsivysto dėl trauminių įvykių praeityje. Dėl šios priežasties kvalifikuotas psichikos sveikatos priežiūros specialistas turėtų tai diagnozuoti. Žmonės, turintys šį simptomą, dažnai atgauna prisiminimus, o psichikos sveikatos gydymas gali padėti jiems atsigauti nuo susijusių būklių ir jų padarinių. Jei manote, kad turite šį simptomą ar kitus bet kokios formos amnezijos požymius, kvalifikuotas paslaugų teikėjas gali padėti jums gauti reikiamą priežiūrą, kad galėtumėte sutelkti dėmesį į jums svarbius dalykus, vykstančius jūsų gyvenime.

Disociatyvi fuga yra sutrikimas, kuris gali sukelti šventinio nuotaikos atminties praradimą ar netikėtą asmenybės pasikeitimą. Priežastys gali būti psichologinės traumos ar sunkūs stresai. Simptomai gali apimti atminties praradimą, jausmų nuslopimą ar netikėtus elgesio pokyčius. Gydymas gali apimti terapinę patirtį, vaistus ar kognityvinę elgesio terapiją. Svarbu kreiptis į specialistą ir gauti tinkamą pagalbą, kad būtų galima įveikti šį sutrikimą ir vėl grįžti į normalų gyvenimą.