Kas yra Diafragma? Susijusios sąlygos

Diafragma yra mūsų kūno svarbus organas, kuris atlieka svarbų vaidmenį mūsų kvėpavime. Tai plonas raumuo, kuris skyla krūtinę nuo pilvo ertmės ir padeda mums kvėpuoti. Tačiau ne visi žino, kokia svarbi yra šio organo funkcija ir kaip svarbu jį išlaikyti sveiką. Susijusios sąlygos, tokių kaip diafragmos paralyžius arba skylės diafragma, gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Svarbu suprasti, kaip veikia diafragma ir kaip galime ją išlaikyti sveiką, kad išlaikytume gerą sveikatą.

Apžvalga

Kas yra diafragma?

Diafragma yra raumuo, padedantis įkvėpti ir iškvėpti (įkvėpti ir iškvėpti). Šis plonas, kupolo formos raumuo yra po plaučiais ir širdimi. Jis pritvirtintas prie krūtinkaulio (kaulo krūtinės viduryje), šonkaulių narvelio apačioje ir stuburo. Jūsų diafragma atskiria jūsų krūtinę nuo pilvo ertmės (pilvo).

Diafragma ne tik padeda kvėpuoti, bet ir padidina spaudimą pilvo viduje. Tai padeda atlikti kitas svarbias funkcijas, pvz., atsikratyti šlapimo (šlapimo) ir išmatų (išmatų). Jis padeda išvengti rūgšties refliukso, nes spaudžia jūsų stemplę (maisto vamzdelį gerklėje). Jūsų stemplė ir keli nervai bei kraujagyslės eina per diafragmos angas.

Diafragmos veikimui įtakos gali turėti daug skirtingų sąlygų. Dažniausios sąlygos yra išvaržos ir nervų pažeidimai dėl operacijos ar nelaimingo atsitikimo. Neuroraumeniniai sutrikimai, tokie kaip amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS), taip pat gali susilpninti diafragmą. Šios sąlygos gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, rėmenį ir skausmą krūtinėje bei pilve.

Funkcija

Ką daro diafragma?

Diafragma atlieka svarbų vaidmenį kvėpavimo sistemoje. Kai įkvepiate, jūsų diafragma susitraukia (įtempiama) ir išsilygina, judėdama žemyn link pilvo. Šis judesys sukuria vakuumą jūsų krūtinėje, leidžiant krūtinei išsiplėsti (padidėti) ir traukti orą. Kai iškvepiate, jūsų diafragma atsipalaiduoja ir vėl pasilenkia, kai plaučiai išstumia orą.

Per diafragmą praeina keli nervai, minkštieji audiniai ir kraujagyslės. Tai apima:

• Aorta, didelė arterija, pernešanti kraują iš širdies į likusį kūną.
• Stemplė, tuščiaviduris vamzdelis, jungiantis gerklę su skrandžiu. Maistas ir skysčiai per stemplę patenka į skrandį.
• Apatinė tuščioji vena, vena, pernešanti kraują į jūsų širdį.
• Freninis nervas, kuris kontroliuoja diafragmos judėjimą.
• Krūtinės ląstos latakas, indas, pernešantis skystį, vadinamą limfa, per kūną kaip limfinės sistemos dalį.
• Vagus nervas, turintis daug svarbių darbų, įskaitant padedantį kontroliuoti virškinimo sistemą.

Sąlygos ir sutrikimai

Kokios sąlygos ir sutrikimai veikia šią sistemą?

Daugelis būklių, ligų ir sužalojimų gali paveikti diafragmą, įskaitant:

• Išvaržos: Hiatal išvarža atsiranda, kai viršutinė skrandžio dalis išsipučia pro diafragmos angą. Diafragminė išvarža atsiranda, kai pilvo organas išsikiša į krūtinės ertmę. Šios išvaržos gali atsirasti gimus arba atsirasti dėl traumos, amžiaus ir nutukimo. Išvaržoms gali prireikti chirurginio gydymo.
• Freninio nervo pažeidimas: Nervų pažeidimas gali atsirasti dėl vėžio, autoimuninių ligų ar traumų. Tai taip pat gali atsitikti operacijos metu, įskaitant širdies šuntavimo operaciją ir plaučių transplantaciją. Navikas, aortos aneurizma ar gimdos kaklelio spondilozė gali suspausti arba pažeisti nervą. Tokios sąlygos kaip ŽIV ir tokios ligos kaip Vakarų Nilo virusas ir Laimo liga gali sukelti nervo uždegimą (patinimą).
• Spazmai: Diafragmos raumenų spazmo metu diafragma neatsipalaiduoja ir iškvepiant lenkiasi atgal. Jis susitraukia (susitraukia), sukeldamas mėšlungį pilve. Sunkus pratimas gali sukelti tokio tipo spazmus, kuriuos kai kurie žmonės vadina „šoniniu dygsniu“. Paprastai pailsėjus pagerėja.
• Silpnumas arba paralyžius: Neuromuskuliniai sutrikimai gali sukelti diafragminį paralyžių (diafragmos raumenų silpnumą). Tai gali būti išsėtinė sklerozė (MS) ir ALS. Diafragma taip pat gali susilpnėti dėl su diabetu susijusios neuropatijos, nugaros smegenų traumų ar plaučių problemų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).

Kokie yra diafragmos problemų simptomai?

Diafragmos problemų simptomai gali trukti tik trumpą laiką arba gali būti nuolatiniai. Jie įtraukia:

• Rūgšties refliuksas, rėmuo, kosulys ir rijimo pasunkėjimas.
• Odos spalvos pokyčiai (oda gali pamėlynuoti).
• Greitas širdies susitraukimų dažnis, krūtinės skausmas ir spaudimas arba pasunkėjęs kvėpavimas (ypač gulint).
• Galvos skausmai.
• Žagsėjimas nepraeina arba dažnai grįžta.
• Skausmas ar spaudimas krūtinėje, nugaroje, šonuose, pečiuose ar pilve (dažniausiai po apatine šonkaulių narvele). Pilvo, krūtinės ir nugaros skausmai gali pablogėti pavalgius.
• Pulsavimas ar plazdėjimas pilve po šonkauliais.

Kai kurie diafragmos sutrikimų požymiai yra panašūs į širdies priepuolio simptomus. Jei jaučiate dusulį, spaudimą krūtinėje ar krūtinės skausmą, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Kaip dažnos šios sąlygos?

Freninio nervo pažeidimas dėl traumos (operacijos ar nelaimingo atsitikimo) yra dažniausia diafragmos problemų priežastis. Freninio nervo pažeidimo (ir raumenų silpnumo) rizika po širdies šuntavimo operacijos gali siekti 20%.

Hiatal išvaržos yra dažnos, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms, turintiems nutukimą. Apie 55% vyresnių nei 50 metų žmonių turi hiatalinę išvaržą.

Priežiūra

Kaip išlaikyti sveiką diafragmą?

Jūsų diafragma yra raumuo. Kaip ir bet kurį kitą jūsų kūno raumenį, galite jį sustiprinti pratimais. Diafragminio kvėpavimo pratimai gali padėti jūsų diafragmai dirbti efektyviau. Jie taip pat mažina stresą ir padeda jaustis geriau.

Kad diafragma būtų sveika, turėtumėte:

• Valgykite mažiau ir venkite maisto produktų, kurie sukelia rėmenį.
• Reguliariai atlikite patikrinimus, jei turite būklę, dėl kurios kyla didesnė diafragmos problemų rizika.
• Išlaikykite tokį svorį, kuris jums yra sveikas.
• Prieš mankštą apšilkite, kad jūsų diafragma galėtų ištempti. Sportuodami nepersistenkite.

Papildomi bendri klausimai

Kada turėčiau paskambinti gydytojui?

Jei turite kokių nors diafragmos problemų simptomų, kreipkitės į savo paslaugų teikėją. Kai kurie simptomai yra panašūs į širdies priepuolio požymius. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate krūtinės skausmą, spaudimą ar dusulį.

Diafragmos problemų simptomai taip pat gali būti kitų ligų požymiai. Labai svarbu kreiptis į savo paslaugų teikėją, kad jis įvertintų.

Kaip sužinoti, ar man gresia diafragmos problemos?

Didesnė diafragmos problemų rizika yra, jei:

• Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip vilkligė.
• LOPL, plaučių vėžys ar kitos plaučių problemos.
• Širdies liga, kuriai reikalinga operacija.
• Laimo ligos.
• Neuromuskuliniai sutrikimai, tokie kaip MS.
• Nutukimas.
• Virusai, įskaitant ŽIV.

Jūsų diafragma atlieka svarbų vaidmenį padedant jums kvėpuoti ir išlaikyti jūsų sveikatą. Diafragmą gali pažeisti kelios sąlygos, ligos ir sužalojimai. Jei turite būklę, kuri kelia didesnę diafragmos problemų riziką, pasitarkite su savo paslaugų teikėju dėl reguliarių patikrinimų. Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei jaučiate dusulį, krūtinės skausmą ar rijimo sunkumą. Šį svarbų raumenį galite sustiprinti specialiais kvėpavimo pratimais. Šie pratimai padeda jūsų diafragmai veikti taip, kaip turėtų.

Išvada: Diafragma yra raumenys, esantys tarp krūtinės ir pilvo ertmių, kurie kontroliuoja kvėpavimo procesą. Šie raumenys yra svarbūs normaliam kvėpavimui ir turėtų būti sveiki, kad organizmas veiktų tinkamai. Esant įvairioms sąlygoms, tokioms kaip nutukimas, stuburo traumos ar lėtinės ligos, diafragma gali būti paveikta ir prarasti savo funkciją. Todėl svarbu rūpintis savo sveikata ir stengtis išlaikyti gerą diafragmos būklę.