6 paplitę prieširdžių virpėjimo mitai – sugriauti!

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie prieširdžių virpėjimą ir sugriauti 6 dažniausiai pasitaikančius mitus apie šią ligą. Daugelis žmonių turi klaidingų įsitikinimų, kurie gali pakenkti jų sveikatai. Tad kviečiu kartu išsklaidyti šiuos mitus ir geriau suprasti prieširdžių virpėjimą. Skaitykite toliau ir sužinokite tiesą!

Drugeliai skrandyje gali signalizuoti apie susijaudinimą ar nervingumą, tačiau plazdėjimas krūtinėje gali signalizuoti apie trumpąjį jungimą natūralioje širdies elektros instaliacijoje, vadinamą aritmija. Prieširdžių virpėjimas (Afib), labiausiai paplitusi aritmija, yra viršutinių širdies kamerų ritmo sutrikimas.

Afibas gali būti susijęs su tokiomis ligomis kaip aukštas kraujospūdis (hipertenzija), vainikinių arterijų liga, širdies vožtuvų liga, širdies nepakankamumas, lėtinė plaučių liga arba tik dalis senėjimo proceso. Tačiau 10% atvejų Afib nėra susijęs su jokia kita liga.

Afib gali sukelti širdies plakimą, galvos svaigimą, nuovargį, diskomfortą krūtinėje ir dusulį. Tačiau iki 30% Afib epizodų nesukelia jokių simptomų. Elektrofiziologas Walidas Saliba, MD, atkreipia dėmesį į kai kuriuos paplitusius mitus apie Afib:

Mitas Nr. 1: Jei turėjote tik vieną ar dvi Afib serijas, ji greičiausiai nebegrįš.

Faktas: Prieširdžių virpėjimas beveik visada yra pasikartojanti liga, todėl norint sumažinti simptomus ir išvengti insulto bei širdies nepakankamumo, reikia gydyti visą gyvenimą. Anksti Afib epizodai dažniausiai būna atsitiktiniai ir savaime baigiasi. Tai vadinama paroksizminiu prieširdžių virpėjimu.

„Laikui bėgant epizodai dažniausiai tampa dažnesni ir trunka ilgiau“, – sako daktaras Saliba. „Iki 30% Afib epizodų nesukelia jokių simptomų, tačiau vis tiek reikia gydymo, kad būtų išvengta insulto didelės rizikos pacientams.”

Gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, vaistus, procedūras ar operaciją. Pasitarkite su savo kardiologu, kad surastumėte geriausią gydymą.

2 mitas: kardioversija gali visam laikui sustabdyti Afib.

Faktas: Elektrinė kardioversija gali „sugrąžinti“ širdį į normalų ritmą, tačiau tai negarantuoja, kad bus išlaikytas normalus ritmas. Norint palaikyti normalų širdies ritmą ir sumažinti aritmijos pasikartojimo riziką, gali prireikti vaistų arba abliacijos.

„Afib gydymui kartu vartojami iki trijų rūšių vaistai: tie, kurie kontroliuoja širdies ritmą, pavyzdžiui, beta blokatoriai; antiaritminiai vaistai, padedantys palaikyti normalų ritmą; ir antikoaguliantų, dar vadinamų kraujo skiedikliais, siekiant išvengti kraujo krešulių susidarymo ir sumažinti insulto riziką“, – sako gydytoja Saliba.

Kartais širdies stimuliatorius naudojamas lėtam širdies plakimui, atsirandančiam dėl šių vaistų vartojimo Afib gydymui, gydyti. Tačiau pats širdies stimuliatorius nekeičia ir nepadeda palaikyti normalaus ritmo.

3 mitas: jūsų vaistas neveikia, jei vis tiek gaunate Afib epizodų.

Faktas: Vaistai neišgydys Afib, bet palengvins simptomus, sumažindami epizodų dažnį ir trukmę. Kieno nors epizodų sumažinimas nuo dažnų iki atsitiktinių yra laikomas tinkamu gydymu, jei simptomai jiems netrukdo. Tačiau laikui bėgant vaistai tampa mažiau veiksmingi, o kai taip atsitinka, kiti gydymo būdai, tokie kaip kateterio abliacija, gali padėti.

4 mitas: kateterio abliacija jums nepadės, jei tai neprireiks pirmą kartą.

Faktas: Abliuojant kateteriu, naudojama radijo dažnio (šilumos) energija arba krioenergija (intensyvus šaltis), kad būtų nutraukti sugedę elektros keliai širdyje. Kartais norimam rezultatui gauti prireikia daugiau nei vienos kateterio abliacijos procedūros.

„Jei nėra pagrindinės širdies ligos, po vienos kateterio abliacijos 70–80 % sėkmės rodiklis padidėja iki 90 %, jei nėra pagrindinės širdies ligos. „Kai Afib yra lėtinė arba kai yra pagrindinė širdies liga, o viršutinės širdies kameros (prieširdžiai) paprastai yra labai išsiplėtusios, gali būti rekomenduojama operacija labirinte arba hibridinė procedūra (įskaitant operaciją ir abliaciją).

5 mitas: jei abliacija veikia, galite nustoti vartoti kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas (Coumadin®) ar kitus naujesnius antikoaguliantus.

Faktas: Sprendimas tęsti arba nutraukti antikoaguliaciją priklauso nuo insulto rizikos veiksnių kiekvienam pacientui, o ne nuo abliacijos sėkmės.

Gydytojai apskaičiuoja insulto riziką pacientams, sergantiems Afib, naudodami formulę, vadinamą CHA₂DS2-VASc balu. Šis balas yra pagrįstas šiais rizikos veiksniais:

• Amžius > 65 = 1 taškas
• Lytis Moteris = 1 taškas
• Stazinis širdies nepakankamumas = 1 balas.
• Hipertenzija = 1 balas.
• Amžius virš 75 metų = 1 balas.
• Diabetas = 1 balas.
• Buvęs smūgis = 2 taškai.
• Kraujagyslių liga = 1 balas

„Kartais pacientas turi kraujavimą ir negali ilgai vartoti kraują skystinančių vaistų“, – sako dr. Saliba. „Tokiems pacientams rekomenduojama specialiu aparatu atlikti kairiojo prieširdžio priedėlio (LAA: kairiojo prieširdžio kišenė, kurioje linkę formuotis krešuliai) procedūrą. Tai gali sumažinti insulto riziką be ilgalaikių kraujo skiediklių.

6 mitas: jei vartojate vaistus nuo Afib ir nebejaučiate simptomų, esate išgydytas.

Faktas: Afib negali būti visiškai išgydytas.

„Abliacija arba chirurgija suteikia kuo artimesnį simptomų palengvinimą”, – sako dr. Saliba. „Nors neskubama atlikti abliacijos, jei vartojate vaistus gerai, ji siūlo alternatyvą nutraukti vaistų vartojimą, ypač jei pacientas patiria šalutinį poveikį. Abliacija yra saugi net 60–70 metų pacientams.

Afib epizodus gali sukelti stresas, miego apnėja, alkoholis ir kofeino turintys gėrimai. Jūsų kardiologas galės atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Tuo tarpu, norint sumažinti Afib simptomus ir pagerinti širdies sveikatą, svarbu atlikti keletą gyvenimo būdo pokyčių:

• Mesti rūkyti.
• Jei geriate, darykite tai saikingai.
• Paklauskite apie mankštos gaires.
• Apriboti kofeino vartojimą.
• Perskaitykite etiketes ant vaistų nuo kosulio ir peršalimo, kad išvengtumėte tų, kurių sudėtyje yra stimuliatorių.
• Ieškokite gydymo nuo miego apnėjos.
• Kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Taigi, matote – tie mitai apie prieširdžių virpėjimą dažnai tėra išpūsti baubai. Per savo ilgametę praktiką mačiau visko, ir galiu jus patikinti, kad teisinga informacija ir šiuolaikinė medicina gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą net ir su šia diagnoze. Svarbiausia – nepasiduokite panikai, pasitarkite su savo gydytoju ir nepamirškite, kad jūs ne vienas! Gyvenkim sveikiau ir be baimių!